THE STORY OF ADELE H.
Tai beprotiškos, tragiškos meilės filmas, turis intriguojantį istorinį pagrindą. Filmas sudarytas iš atrasto Victor Hugo jauniausios dukters dienoraščio, kuris buvo rašytas jos sudarytu slaptu raštu, bet kuris buvo neseniai iššifruotas.
Hugo šeimai, ištremtai iš Prancūzijos, gyvenant Guersney saloje, jauniausioji jų duktė Adelė pamilo britų leitenantą Pinsoną. Meilė buvo gili. Ji būtinai norėjo vedybomis sujungti visą savo gyvenimą su juo, tačiau tėvas Victor Hugo tam buvo priešingas. Ir pats leitenantas tų vedybų nenorėjo.
Kai leitenantas buvo iškeltas į Halifaxą, Nova Scotia, Adelė pabėgo nuo tėvų, nusekė paskui leitenantą ir bandė įtraukti jį į vedybas. Kankinosi ji ten dėl vidinės tragikos, dėl šalčių Halifaxe. Leitenantą vėl iškėlė į Barbados salas, West Indies srityje. Adelė ir ten nusekė. Juodais drabužiais karštame klimate ji atrodė daugiau panaši į kokią keistą šiaurės raganautoją, kaip į smagią pietietę.
Adelė sekė leitenantą, šnipinėjo jo gyvenimą, matė jo intymų romaną su kita. Siekdama ji laimėti, gautus iš tėvo (melagingais pretekstais) pinigus atiduodavo jam, nors žinojo, kad juos panaudos azartinių lošimų skoloms. Ji net davė jam suprasti, kad ji toleruos ir jo romansus su kitomis, kad tik ją vestų. Desperatiškai siekdama vedybų, ji suardė suplanuotas leitenanto sutuoktuves su teisėjo dukra. Vis tiek leitenantas buvo nepalenkiamas ir pranešė rašytojui, kad atsiimtų savo dukrą, nes jis nemano jos vesti.
Tai jaunos merginos tragedija, iššifruota iš jos dienoraščio ir gabiai perkelta į ekraną. Režisierius Francois Truffaut sukūrė giliai žiūrovą pagaunantį filmą, jaunos įslmylėjėlės tragiką išryškindamas iki kraštutinumo. Ne veltui šis filmas buvo parinktas užbaigai Tryliktojo filmų festivalio Niujorke.
Adelės vaidmeniui parinkta gabi, gražios išvaizdos 20 m. aktorė Isabelle Adjani iš Comedie Francaise teatro. Filmas — prancūzų kalba su angliškais užrašais. Kadangi vyksmas ryškus, tai tie užrašai pakankami sekti filmo eigą. Kai kino teatrus yra užtvinę kriminaliniai ir seksualiniai filmai, šis romantinis nuotykis žiūrovų dėmesį tuo labiau laimi. Prie intriguojančio filmo turinio prisideda ir ryškus filmavimas, pateikiąs ir dėmesį pagaunančių vaizdų. Jaunas aktorius Bruce Robinson vaidina leitenantą Pinson, bet jo vaidmuo antrinis. Visas filmas sukasi apie centrinį asmenį —Adelę. Mergaitės ypatingai gilūs pergyvenimai padaro, kad žiūrovas nė nepamato, kaip praslenka 100 minučių ilgumo filmas. Nors jame yra viena kita labiau sugestyvi užuomina, bet pornografijos nėra, tačiau savo turiniu filmas skirtas suaugusiems.
KILLER ELITE
Seklių nuotykių filmas, be ypatingesnės meniškos vertės, skirtas gal tik daugiau amerikietiškos žiūrovų publikos išblaškančiai atgaivai. Ryškesnis charakteris Mike Locken, kuri su pasisekimu vaidina James Caan. Jis ir George Hansan (Robert Duval) tarnauja privačioj “žudikų” (Killer) grupėj San Francisco mieste. Juos pasamdo specialiam uždaviniui CIA. Jų pareiga — apsaugoti Ameriką pasiekusi disidentą japonų politiką su savo dukra, prieš kurį kėsinasi kita gauja. Mike Locken patsai pergyvenęs pasikėsinimą. Kelio ir alkūnės operacija ji padarė nejudrų, tačiau jis vis tiek eina, nors su ramentais, su metaliniais sutvirtinimais alkūnėje, ir net išsimoko karate gynimosi meno.
Jis su draugais, pergyvendami įvairius pavojus, tą disidentą japonų vadą išsaugo. Paskutinis susigrumimas vyksta eilėje iš tarnybos išimtų karo laivų, kurie jūroje stovi apleisti, bet į kuriuos įsisukę sąmokslininkai. Apskritai net ir filmo fabula miglota, neaiški, nelengvai suvokiamas ryšys ir įvykių priežastingumas. J. Caan vaidyba — viena iš stipresnių, kitų — nieko ypatingo. Filme prasiveržia vulgarūs žodžiai, viena kita neįspūdinga šokio plikuma, daug šaudymų ir žudymų bei muštynių. Policija vaizduojama gana naivi. CIA su įtartinais bruožais, bet galutinė išvada apie tą Amerikos žvalgybą gal daugiau palanki. Apskritai, filmas niekuo ypatingesniu ir gilesniu nepasižymi, tai tik bandymas žiūrovui sudaryti šiokį tokį išblaškantį užsimiršimo vakarą. Filmą susuko United Artists, režisuojant Sam Peckinpah.
THREE DAYS OF THE CONDOR
Filmo centre — CIA tarnautojas Joe Turner, kurį vaidina dabar filmuose plačiai ir sėkmingai besireiškiąs Robert Bedford. Čia jo uždavinys žvalgyboje — skaitytį užsienio knygas ir žurnalus, stebint, ar neras užslėptų užsienio žvalgybos žinių ir kitokių špionažo ženklų. Tam uždaviniui panaudojamas net kompiuteris. Jis dirba su grupe žmonių, jų tarpe ir jį sudominusia Janice (Tina Chen).
Tačiau susiformavusi kita žvalgybos grupė visus Bedfordo bendradarbius brutaliai nužudo. Išlieka tik jis vienas, nes buvo tuo metu išėjęs pietų. Šio kruvino įvykio pritrenktas, jausdamas, kad ir jo tas pat laukia, bėga nuo žudikų, pasprukdamas pagrobtu vienos moters automobiliu ir nuvažiuodamas slėptis į jos namus.
Su pagrobtąja jis elgiasi gana santūriai. Tarp jų nelauktai net išsivysto romansas. Bedford, vaidindamas CIA agento rolę, naudojasi Condor slapyvardžiu. Iš čia ir filmo vardas, nusakąs jo trijų dienų slapstymąsi bei žudikų ieškojimą.
Filmas lyg būtų skirtas murkdyti CIA ir jos metodus. Iš dalies pabaigoje net gana prielankiai vaizduojamas CIA grupės už pinigus pasamdytas žudikas Joubert (Max von Sydow), kuris savo šlykštų darbą atlieka pelno ieškodamas, o ta CIA grupė žudymus atlieka visai be prasmės. Tas prasmės neryškumas galų gale ne taip jau labai filme pakenkia ir CIA įstaigai, bent eilinio žiūrovo sąmonėje, tik filmą daro kiek lėkštą, nors pačia filmavimo technika bei filmo suredagavimo sėkmingumu daug kur galima susidomėti. Tačiau toks žudymas filmui sudaro kriminalinį atspalvį ir rimtesniam europietiško skonio žiūrovui neteikia pasigėrėjimo.
Filmas susuktas iš James Grady romano. Režisieriaus Sidney Pollack pastangos čia vis dėlto nesusilaukia aukšto kritikų įvertinimo. Jie filmą laiko blankiu. Žiūrovas gal nenuobodžiaus, bet nieko labai ypatingo ir neišsineš, išeidamas iš teatro.
THE ROMANTIC ENGLISHWOMAN
Kai yra toks antplūdis kriminalinių filmų, rodos, intriguojanti naujenybė aptikti ką nors kitokesnio. Šis filmas visų pirma įdomus savo Europos vaizdais: Vokietija, Baden-Baden kurortas bei kitos vietos pajūry. Tema — kasdienė: šeimos trikampis. Filme vaizduojamas pajėgus rašytojas Lewis Fielding, kurio knygų išperkama po 10.000 ir net po 100.000 egzempliorių, kuria naują romaną. Jis gerokai prasėdi prie savo rašomosios mašinėlės. Rašytoją vaidina gana stiprus aktorius Michael Caine. Rašytojo žmona Elizabeth ima nuo jo nutolti, nuobodžiauti. Pasigydyti ne tiek nuo ligų, kiek nuo nuobodulio vyksta į Baden-Badeną, kur susitinka su tokiu bohemišku poetu. Tarp jų užsimezga romansėlis. Žmoną vaidina eilėje filmų pasižymėjusi Glenda Jackson, o poetą — Helmut Berger. Visi trys aktoriai aukštesnio lygio.
Žmonai grįžus į namus, po kiek laiko prisistato ir poetas. Rašytojas jį pasamdo sekretorium — ruošti rankraščius, bet atrodo, turėdamas slaptą mintį, kad poeto romanso su žmona vystymasis duos jam medžiagos tokia pat tema kuriamam veikalui. Iš tikrųjų, anų dviejų romanas pagilėja. Tačiau poetas susimirksi ir su jauna aukle. Atrodo, kad jis buvo įsivėlęs į narkotikų prekybą. Jį ima persekioti sėbrai, ir jis su rašytojo žmona pabėga. Tik tas jų uždraustas vaisius palaipsniui ima apkarsti. Poetas paskambina vyrui, kur jis gali rasti ir atsiimti žmoną. Ir ji, neradusi laimės klystkeliuose, grįžta i šeimą.
Toks trumpai siužetas. Jis galėtų būti gyvenimiškai intriguojantis. Tačiau filme neišvengiama vulgarumo, nešvankių įtaigojančių scenų, tarpais, kaip tai pastebi ir didžiųjų laikraščių kritikai, filmas darosi blankus. Kai kurios jo vietos nepriimtinos nei jaunimui, nei suaugusiems. Gal būt, fotografija ir stipresnių aktorių buvimas nulėmė, kad filmas buvo rodomas ir Čikagos filmų festivaly, bet jame, šalia intriguojančių vietų, yra nemažai ir neigiamybių. Gal jis suaugusio žiūrovo ir neišblokš iš kelio, bet nelabai kuo jo dvasią ir praturtins.
Juozas Prunskis