Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI
RUSŲ KALBA LIETUVOS MOKYKLOSE
Lietuvos respublikos mokslo ministro pavaduotojas K. Žukauskas sako, kad rusų kalba šiandien yra tarptautinis kelias į pasaulinės kultūros vertybes... Ją moka daugiau kaip penki šimtai milijonų žmonių visuose žemynuose... Tik rusų kalba atveria kelią į mokslo, technikos ir kultūros ateitį...
Sausio 21 d. Lietuvos komunistų partijos suvažiavime ypač buvo svarstoma, kokiais būdais rusų kalbą mokyti Lietuvos mokyklose. Komunistams rusų kalbos mokėjimas turi svarbią politinę reikšmę. Yra galinga tarptautinio komunizmo žmonių auklėjimo priemonė. "Tarybiniame mokytojuje" džiaugiamasi, kad respublikos aukštųjų ir specialiųjų vidurinių mokyklų dėstytojai tai gerai supranta ir su didele atsakomybe žiūri į svarbiausią mokomą dalyką — rusų kalbą. Rusų kalba pradedama mokyti jau pradžios mokykloje.
Sovietų Sąjunga žemės valdoma sritimi yra viena didžiausių pasaulyje valstybių. Beveik pusė Sovietų Sąjungos gyventojų yra pavergtos tautos, kurios nekalba rusiškai. Iš viso šiandien Sovietų Sąjunga su savo piliečiais ir "globotiniais" turi apie 433 milijonus gyventojų, kurie komunistų partijai sudaro nemaža rūpesčių dėl nuolat stiprėjančio tautinio jausmo ir laisvės troškimo.
ŠEŠTASIS LIETUVOS TSR RAŠYTOJU SUVAŽIAVIMAS
Sausio 14-15 d. Vilniuje įvyko Lietuvos Rašytojų sąjungos suvažiavimas, kuriame įžanginį žodį tarė poetas E. Mieželaitis. Ataskaitinį pranešimą padarė Lietuvos TSR Rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Alf. Bieliauskas. Jis kalbėjo apie sąjungos nuveiktus darbus tarp dviejų suvažiavimų, kurių paskutinysis buvo 1975 m. gegužės 27-28 d. Per šiuos nepilnus šešerius metus Lietuvos TSR rašytojų sąjunga padidėjo 56 nariais. Šiandien sąjungoje yra 167 rašytojai, kurių amžiaus vidurkis 44 metai. 136 rašytojai dar neturi -80 metų amžiaus. 92 rašytojai rašo literatūrinius kūrinius ir tuo pat metu dirba įvairiose įstaigose. 28 yra pensininkai, 47 rašytojai yra nuolatiniai. 1970 m. rašytojų amžiaus vidurkis buvo 48 m., taigi sąjunga jaunėja.
Suvažiavime iškeltas rašytojo kūrybinio laiko klausimas, nes laikas pats didžiausias rašytojo turtas. Siūloma susitarti su darboviete, kad joje dirbąs rašytojas galėtų atvykti į darbą nuo vidurdienio, kad jis gautų per savaitę nors vieną kūrybinę dieną, o per metus — bent vieną kūrybinį mėnesį.
Tarp dviejų suvažiavimų "Vaga" išleido 597 verstines literatūros knygas. Grožinė literatūra į lietuvių kalbą verčiama iš 35 pasaulio kalbų, jų tarpe iš 13 tarybinių tautų. Lietuvių literatūra buvo plačiai verčiama į kitų tautų kalbas. "Broliškų" tarybinių respublikų leidyklos išleido 140 lietuvių rašytojų knygų, o užsienio šalys — 65. "Vagos" leidyklos duomenimis, Lietuvoje dirba apie 300 vertėjų. Daugiausia buvo išversta į rusų kalbą — 67 knygos. Čia vėl pabrėžiama rusų kalbos reikšmė. Sakoma, kad, plečiant lietuvių literatūros geografinius akiračius, per ją, lyg per plačiausius vartus, mes visi išeiname į pasaulį. Ji viena visuomenės mėgstamiausių mūsų planetos kalbų. Čia mes labai abejojame jos pasisekimu. "Literatūros ir meno" savaitraštyje skundžiamasi, kad, 1975 m. Vilniuje vykstant vertėjų suvažiavimui iš kitų "broliškų" respublikų bei Lenkijos, Čekoslovakijos, Vengrijos, Rumunijos ir Bulgarijos, neturėta po ranka nei lietuvių literatūros istorijos, nei prozos ar poezijos rinkinių rusų kalba. Taip pat pasigesta vertimų anglų kalba. Toliau rašoma, kad didelį vaidmenį atliktų, garsinant mūsų literatūrą bei kultūrą, leidiniai rusų kalba, bet šis klausimas "įšalo".
Per šešerius metus lietuvių kalba išleisti 25 romanai, kuriuose daugiausia svarstoma karo ir pirmųjų pokario metų žmonių pergyvenimai. Šie romanai gana įvairiai parodo nūdienio žmogaus santykius su dabartimi ir praeitimi. Juose gvildenama tautinis būdas ir jo keitimasis dvidešimtojo amžiaus istorinių įvykių akivaizdoje.
Tarp penkto ir šešto suvažiavimo pasirodė 109 mūsų poetų knygos, neįskaitant knygų vaikams. Šiame skaičiuje yra 20 jaunų poetų, kurie išleido savo pirmąsias knygas. Lietuvių poezija yra mėgstama "broliškose" respublikose, o taip pat ir už šalies ribų. Tai patvirtina duomenys, nes vienam žymiausiam lietuvių poetui Eduardui Mieželaičiui suteiktas garbingas Socialistinio Darbo Didvyrio vardas.
Drama neatsiliko nuo prozos. Kai kuriais laiko tarpais ją net pralenkia. 1974 m. Lietuvos teatruose buvo suvaidinta 2477 spektakliai. 507 buvo parašyti lietuvių. Neatsiliko drama jaunimui ir vaikams.
1974 m. pabaigoje atidarius naujuosius Valstybinio Akademinio Operos ir Baleto teatro rūmus, buvo pastatytos dvi naujos tautinės operos: V. Klovos "Ave, vita!" ir V. Barkausko "Legenda apie meilę".
Prie LTSR Kompozitorių sąjungos veikia muzikos kritikų skyrius su apie 40 narių. Kompozitorių ir Rašytojų sąjungos kartu su LTSR Kultūros ministerija rengia dainų varžybas ir už geriausias dainas skiriamos S. Šimkaus ir LTSR Vidaus reikalų ministerijos premijos. Varžybose dalyvauja dešimtys žinomų ir saviveiklinių kompozitorių. Atsiranda po keletą ar keliolika tikrai meniškai vertingų dainų.
“Literatūra ir menas" rašo, kad LTSR Kompozitorių sąjungos nariai parodė daug sugebėjimų ir ryžto. Reikšmingas įvykis buvo M. K. Čiurlionio 100-tųjų gimimo metinių jubiliejus. Gaila, kad nepavyko reikiamai pasiruošti tokiam atsakingam renginiui Maskvos Didžiajame teatre. Suprantamos koncerto programos sudarytojų pastangos patenkinti kuo įvairiausią auditoriją, bet koncerte, skirtame M. K. Čiurlioniui, vis dėlto skambėjo nemaža nieko artimo su jo kūryba neturinčių kūrinių...
Suvažiavimas nepraėjo be komunistų partijos centro pasveikinimo. Partija linkėjo kovoti prieš buržuazinės estetikos koncepcijas ir intensyviau tyrinėti šiandieninį literatūrinį procesą, socialinę analizę derinant su estetiniu veiklumu; ryškinti komunistinį partiškumą ir liaudiškumą aukšto meninio lygio meistriškumu.
KIPRO PETRAUSKO MUZIEJUS
Kaune, Kipro Petrausko gatvėje Nr. 31, bus įsteigtas Kipro Petrausko muziejus. Keturiose salėse bus išdėstyta apie 8 tūkstančiai daiktų, kurie bylos apie šį gražiabalsį dainininką. Muziejuje bus galima susidaryti vaizdą apie K. Petrausko trisdešimt penkerius metus trukusią teatrinę veiklą ir pamatyti jo sukurtus vaidmenis, kurių jam priskiriama aštuoniasdešimt. Ant sienų iškabinti teatriniai skelbimai liudys jį dainavus Milano, Romos, Stockholmo, Paryžiaus, Berlyno, Leipcigo, Miuncheno, Drezdeno, Barcelonos, Buenos Aires miestų operose.
Muziejuje bus įrengta salė, kurioje lankytojai galės klausytis Kipro Petrausko įdainavimų.
AUKŠTESNIOJI MUZIKOS MOKYKLA VILNIUJE
1940 m. Vilniuje buvo įkurta muzikos mokykla, kuri pavadinta J. Tallat-Kelpšos vardu. Mokykloje mokosi 600 moksleivių. Joje dirba 185 mokytojai. Mokyklos knygynas turįs 40 tūkstančių knygų, 3 tūkstančius plokštelių ir 770 magnetinių juostų. Mokykloje veikia muzikiniai vienetai: choras, simfoninis, pučiamųjų ir liaudies muzikantų ansambliai. Per metus mokykla surengia visuomenei apie 50 koncertų. Mokykloje yra taip pat neakivaizdinis skyrius. Žmonės, baigę šią muzikos mokyklą, tęsia studijas konservatorijose arba dirba muzikinės kultūros darbą Lietuvos respublikoje.
LIETUVIU POEZIJA TOTORIŲ KALBA
Totorių literatūros leidykla Kazanėje išleido poezijos knygą "Pabaltijo poetai". Joje išspausdinta daugiau kaip šimtas lietuvių, latvių ir estų poetų kūrinių. Eilėraščius į totorių kalbą išvertė totorių poetas Žaki Nuri.
PAMINĖTA POETO PRANO VAIČAIČIO GIMIMO ŠIMTMETIS
Į Sintautus susirinko iš Vilniaus, Kauno ir kitų respublikos miestų gausus būrys jo poezijos gerbėjų, kurie paminėjo poeto gimimo šimtmetį. Minėjime buvo deklamuojamos dainos. Šia proga buvo išspausdinta nauja Prano Vaičaičio poezijos knyga "Lėkite, dainos".
PIRMOSIOS KNYGOS LIETUVOJE ATSIRADO PRIEŠ 450 METŲ
Vilniuje įvyko suvažiavimas pagerbti Lietuvos spaudos pradininką Pranciškų Skoriną. Šia proga jo atminimui buvo atidengta lenta maždaug toje pačioje vietoje, kur 16 amžiuje veikė pirmoji spaustuvė. 1525-30 m. Vilniuje jis išspausdino penkias knygutes, vardu "Mažoji kelionių knygutė". Viena iš jų išlikus iki šiandien. Apie P. Skorinos gyvenimą ir veiklą yra daug spėliojimų. Jo literatūrinį palikimą tiria mokslininkai Maskvoje, Minske, Vilniuje, Kijeve, Prahoje ir Varšuvoje.
Krokuvos universiteto studentų įsirašymuose P. Skorina pavadintas "lituanus" todėl, kad buvo kilęs iš Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės. Pats save visur vadino rusu.
IŠ SATYROS IR JUMORO ŽURNALO “ŠLUOTOS”
Liaudies išmintis su komentarais:
"Drąsa žmogų puošia". — Praeisiu pro pririštą lojantį šunį, — pasiryžta bailys.
"Tik darbas yra turto šaltinis". — O turtas žmogų gadina, — prisimena tinginys.