R. DAGILIS
Tokia antrašte anksčiau spausdintas rašinys buvo "Laiškų Lietuviams" praėjusių metų 12 nr.
Metafizinių reiškinių nuolat pasirodo. Apie juos plačiai rašo net ir didieji Amerikos laikraščiai taip, kaip juos užtinka, kaip žmonės išgyvena, dažnai net policijos ar gydytojų parodymus smulkiai aprašydami. Ne taip seniai skaitėme aprašymus, kaip viena šeima turėjo išsikelti iš namų, nes girdėdavo keistus garsus, jų daiktai pajudėdavo arba šmėkliškai būdavo svaidomi jų namo viduje, jiems panikoje stebint.
Esą ir velnio kultas kai kur plečiasi, nes jau daugelis jį vienaip ar kitaip yra patyrę ir jo buvimu tiki. Spauda negali nepaisyti to, kas žmonių gyvenime dedasi.
Kartą apie tuos dalykus teko ilgiau išsikalbėti su vienu plačiai žinomu Vytauto Didžiojo Universiteto profesoriumi. Visokių metafizinių reiškinių jis yra girdėjęs ir net savo akimis matęs. Būdamas kairių pažiūrų, jis save ramina, kad mokslas kada nors pajėgs ir tokius reiškinius išaiškinti.
Čia prisimenu vieną nuoširdų keisto išgyvenimo pasipasakojimą. Kaune buvo žinomas viešbutis ir jo restoranas "Metropolis". Kartą esu užklausęs jo vyriausią virėją, iš kur jis yra išmokęs tokio nuostabaus virimo meno. Jis sakėsi, kad jau nuo mažų dienų pradėjęs dirbti geriausiame Petrapilio restorane, patekęs ten keistom aplinkybėm.
Jo tėvas netikėtai miręs plaučių uždegimu vasaros vidury. Turėję nedidelį ūkį netoli vieno miestelio Rytų Lietuvoje. Darbymečio metu tėvas peršilęs ir atsigulęs ant šaltos žemės pailsėti. Nė nepajutęs, kaip užmigęs, o atsibudęs jau su užimta krūtine. Po kelių dienų miręs. Mirusiojo žmona negalėjo pakelti tokio staigaus netekimo. Pasiėmusi savo kelis mažus vaikus, kiekvieną rytą išeidavo prie jo kapo, ir ten jie melsdavosi ir verkdavo tol, kol visiškai nuvargdavo. Ūkio darbus visiškai apleido.
Vieną dieną, kai jie ėjo nusiverkę namo pagrindinių kapų keleliu vartų link, mažiausias vaikas šūktelėjo: "Tėtis eina". Pakėlę akis, pamatėme, kad tikrai jis eina mūrine kapų tvora tų pačių vartų link, lengvai atpažįstamas, tais pačiais rūbais, kaip buvo palaidotas, tik daug mažesnio ūgio. Prie vartų turėjome su juo susitikti. Priartėjus prie vartų, jis į mus pasižiūrėjo ir staiga išnyko. Motina šoko pro vartus pažiūrėti, ar jo nėra už mūro sienos, bėgo atgal iš kito šono sienos pažiūrėti, tačiau jo daugiau nesimatė.
Tuomet jie ėję pas kleboną. Išgirdęs apie tai, jis juos visus išskirstęs ir pradėjęs kiekvieną skyrium klausinėti. Visų parodymai buvę tie patys. Pagaliau pasakęs, kad ten daugiau nevaikščiotų ir mirusį paliktų ramybėje. Pažadėjo už jį atlaikyti mišias.
Tuomet atėjusi jiems visokia pagalba.
Kaimynai pradėjo jų laukus dirbti, jiems visko nešti, vaikus globoti. Vienas atostogavęs iš Petrapilio pasisiūlęs paimti vyriausiąjį vaiką su savim. Taip jis su juo ten ir išvažiavęs.
Jo globėjas dirbęs ten restorano virtuvėje. Buvęs nevedęs ir neturėjęs kur jo palikti savo darbo metu. Prisiprašęs, kad leistų ir jį ten atsivesti. Pradžioje tik žiūrėdavęs, kaip virėjai dirba, ir laukdavęs, kada jo globėjas baigs darbą. Pamažu pradėjęs jiems padėti ir buvęs visiems paslaugus. Jie jį pamilę, pradėję mokyti, ir jis pagreitintai įsitaisęs į tikrus virėjus.
Štai ir kitas epizodėlis iš mano kaimynės karštų pasakojimų. Jos tėvas buvęs vokietis ateivis, protestantų pastorius, vedęs žydę, ateivę iš Kievo, ir ją sukrikščioninęs.
Ji miegojusi su savo jaunesne sesute palėpės kambarėlyje. Tėvai — žemesniame aukšte. Vieną naktį pabudusi pamatė, kad pro langą į jas žiūri graži moteris. Išsigandusi ir pradėjusi klykti. Pakilo tėvai ir pamatė, kad jų name gaisras — rūsys jau liepsnose. Gal būt, jos palėpėje būtų žuvusios, jei būtų laiku nepastebėta. Moteris atrodžiusi taip, kaip katalikų bažnyčiose yra vaizduojama Marija. Visa šeima nusprendė, kad čia juos išgelbėjo kažkas iš dangaus, tačiau dėl to gilesnių išvadų nepadarė. Atrodo, kad ji šiuo metu jokios religijos nepraktikuoja. ..
Paskutiniais karo metais, gyvenant bombarduojamame Vokietijos mieste, viena lietuvių šeima melsdavosi ir į šv. Juozapą, pabėgėlių užtarėją. Vieną vakarą, sugulus miegui ir esant durims užrakintoms, kambary pasirodęs barzdotas vyras ir pasakęs: "Daugiau čia negyvenkite — išeikite". Tuojau buvęs noras paklausti, ar tuojau reikia išeiti, tačiau jis buvo jau išnykęs. Kai iš to namo jie kitą dieną išsikėlę kitur, tas namas bombardavimo metu buvo visiškai sugriautas. ..
Štai ir kitas nuostabus reiškinys. Vienoje nuošalioje Lietuvos miškų girininkijoje, prieš šį paskutinįjį karą, girininko šeima pradėjo girdėti nakties vidury nuostabius varpo dūžius. Nevienodu laiku, ne kiekvieną naktį, kartais tik vienas galingo varpo skambesys pasigirsdavo, kartais lėtai išmušdavo kelis kartus. Skambesys toks galingas, kad ir iš miego išbudindavęs. Tačiau jų budrieji šunys to garso visiškai negirdėdavo. Šiaip dėl mažiausio triukšmelio jie šokdavo loti.
Įvairių metafizinių reiškinių yra buvę labai daug. Visą laiką jie pasireiškia žmonių gyvenime. Įvairiai jie yra aiškinami, pagal kiekvieno skirtingus įsitikinimus ir sugebėjimą suprasti ar nujausti, nes tokie reiškiniai nėra taip jau paprastai išaiškinami. Tačiau jų negalima ignoruoti ar visiškai netikėti. Negalima aiškinti, kad tai nesiderina su sveiku protu ar mokslu.
Kai kurie nors dalykai yra iš metafizinės srities, čia joks konkretusis mokslas nieko negali pasakyti, nei įrodyti, nei savais dėsniais išaiškinti. Kas bando mokslo vardu metafizinius reiškinius suniekinti, niekuomet neranda įtikinančių argumentų, nes čia visiškai kitas pasaulis, kitomis priemonėmis apčiuopiamas.
Tačiau tas antgamtinis pasaulis visus domina. Net ir labiausiai užkietėjęs ateistas tuos dalykus vėl permąsto ir jais naujai susidomi. Kas žmogaus gyvenime yra svarbu ir įdomu, tas turi pasirodyti ir visuomeninėje spaudoje, o ne ribotis tik grynai religine, mažiau skaitoma spauda.
• Siekdama tikėjimą nešti į namus ir šeimas, seselė Patricija Knopf pradėjo tėvams leisti spausdintus laiškus, pavadintus "Bringing Religion Home". Jie gaunami adresu Claretian Publications, 221 W. Madison, Chicago, Ill.
• Saleziečiai, kuriuos šv. Jonas Bosco į-steigė 1856 metais, dabar turi 40.000 narių. Jų tėvai, broliukai ir seserys darbuojasi 74 kraštuose, globodami daugiau kaip 3 milijonus vaikų ir keliolikmečių 2.957 įstaigose, jų tarpe — 347 našlaitynuose, amatų ir žemės ūkio mokyklose, 1949 jaunimo klubuose. Jie vadovauja 39 ligoninėms ir 75 medicinos klinikoms.