ALL THE PRESIDENT’S MEN
Plataus susidomėjimo ir aukšto įvertinimo susilaukia šis filmas, išryškinąs kaip du laikraštininkai atkakliu ieškojimu ir tyrimu atskleidė Watergate įsibrovimų paslaptis, kas daugelį nusikaltusių aukštųjų pareigūnų nuvedė į kalėjimą, o ir patį prezidentą Nixoną nuvertė. Kai kurie amerikiečių laikraščiai šiam filmui skiria aukščiausią įvertinimą — keturias žvaigždutes, laiko jį nepraleistinu pamatyti. Filmas intriguojantis, kaip turintis pagrinde istorinę tikrovę, kaip surištas su intriguojančia detektyvine slinktimi, susietas su pavojais, staigmenomis, konfliktais. NBC televizija net išdrįso paminėti, kad, jeigu filmams būtų teikiamos Pulitzer premijos, šis filmas galėtų ją laimėti.
Filmui daug vertės priduoda parinkti stiprūs aktoriai. Pagrindiniame vaidmeny, vaizduodami du Washington Post reporterius, čia yra dabarties filmų pažiba Robert Bedford ir dar iš “Graduate” iškilęs Dustin Hoffman. Jie čia savo uždavinį atlieka talentingai, intriguojančiai, įtikinančiai. Jiems neblogą paramą sudaro aktoriai: Jack Warden, Martin Balsam, Hal Holbrook, Jason Robards. Scenarijų sukūrė William Goldman, pasiremdamas tų laikraštininkų Carl Bernstein ir Bob Woodward knyga. Muzika David Shire. Režisierius Alan J. Pakula, parodęs neeilinius sugebėjimus. Filmas Wildwood Enterprises bendrovės, platinamas Warner Brothers, bet stambią pajamų dalį gaus Bedford su Pakula.
Šiaip filmas švarus. Juo nemažai domėsis laikraštininkai, detektyvų istorijų mėgėjai, Watergate skandalu susiintrlgavusieji. Kitiems filmas galės atrodyti gerokai ištęstas, daugiau žurnalistinių nuotykių pynė, kaip draminė gilybė. Įvykių epizodėliai greit keičiasi, išskyrus tuos du pagrindinius aktorius, kurie sudaro jungtį. Pavaizduojami ir su gyvumu vykstantieji amerikietiškojo dienraščio redakcijos posėdžiai. Filmas skiriamas visiems, bet vaikams ir keliolikmečiams patariama ateiti tik su tėvų palyda.
BAD NEWS BEARS
Režisierius Michael Ritchie paskutiniais metais filmuose stengėsi vaizduoti dabarties amerikiečių gyvenimą, ypač liečiant atletus (Dow-hill Racer), politikus (The Candidate), grožio karalienes (Smile). Pagaliau šis “Bad News Bears” filmas vaizduoja iš mažųjų žaidikų sudarytą komandą Los Angeles priemiesty. Komandą sudaro gabus komiškiems vaidmenims aktorius Walther Matthau, kuris čia vaizduoja buvusį beisbolo žaidiką, gerokai įpratusi gurkšnoti alų. Jis suburia grupę iš tokių atmestųjų, mažumų berniukų. Jį yra pasamdęs vienas iš tėvų.
Komandai nevyksta. Į nepasisekimus įvairiai berniukai reaguoja. Pagaliau komandos organizatoriui Buttermaker (Matthau) pavyksta prikalbėti smarkią mergaitę (Tatum O’Neal) metike. Jos dideli sugebėjimai išveda komandą į laimėjimą. Mergaitė yra duktė buvusios Buttermakerio numylėtinės. Tai dvylikametei pavyksta vieną jauną padaužą, tapusį jau rūkoriumi, įtraukti į komandą, ir jis pasireiškia pirmaujančiu žaidiku. Mergaitė, šalia Matthau, gerai atlieka savo vaidmenį.
Vedamoji filmo mintis — negeras dalykas daryti didelį spaudimą, kad būtų pasiektas laimėjimas. Geriau žaisti, kad žaidimas atneštų džiaugsmo. Jeigu ta mintis ir gera, tai jos įkūnijimas filme turi žymių trūkumų, ypač kad, vaizduojant žemojo sluoksnio šeimų vaikus, jie pasireiškia daugeliu neigiamų savybių: vartoja keiksmažodžius, nors pasakomus neišryškintai, kerta smūgius į skaudžiausias vietas ir šiaip gana vulgarūs ir brutalūs.
Filmas suaugusiems truputi nuobodokas, o jauniausiems — turi neigiamos auklėjamosios reikšmės, nors gal jiems būtų labiau intriguojantis. Apskritai, filmas būtų įdomus tam žiūrovui, kuris yra ypatingai susidomėjęs beisbolo žaidimu. Filmas turi savo intrigą, nėra jame jokios šiuo laiku filmuose gausiau pasireiškiančios pornografijos, tačiau žiūrovo jis labai nepraturtina menine verte, o pedagoginiu atžvilgiu gali turėti ir neigiamo poveikio, kad ir ne taip jau gilaus.
NEXT STOP, GREENWICH VILLAGE
Gabiai susuktas filmas. Jo scenarijaus autorius, organizatorius ir režisierius — Paul Mazursky. Filme ir vaizduojami jo paties pergyvenimai vidury šio šimtmečio. Čia iš dalies jis save įkūnija jauno Brooklyno žydo Larry Lapinsky asmenyje, kurį filme vaidina Lenny Baker, jaunas, bet parodantis gražų talentą. Jaunuolis palieka savo tėvus Brooklyne, o pats išvyksta į boheminį Greenwich Village, pasiryžęs tapti aktoriumi. Čia jis išsinuomoja skurdų butą, susidraugauja su mergina, su kuria kompromituojančiose situacijose jį randa savaitgalį atvykusieji tėvai. Pats tėvas (Mike Kellin) ramus, susikontroliuojąs. Motina (Shelley Winters) daugiau ekscentriška. Čia ji verkia, netekdama sūnaus ar matydama jį sukantį į klystkelius, čia vėl, patekusi į Greenwich Village jaunimo bohemišką pasilinksminimą, pati jaunatviškai įsijungia.
Ta Lapinskio mergina (Ellen Greene) jau pilniau naujoviškos hipiškos dvasios. Pasijutusi laukianti kūdikio, ji nepriima to kaltininko — Lapinskio pasiūlymo tuoktis, o užsispiria daryti abortą, prie ko prisiderina ir Lapinsky.
Apskritai, filmas — tai susikryžiavimas dviejų moralių: Greenwich Village jaunų aktorių bohemiškosios ir Lapinsky tėvų, tų antros kartos imigrantų, daugiau tradicinės. Susikryžiavimas ir dviejų kartų pažiūrų, gyvenimo stiliaus. Dėl to filmas tik suaugusiems. Nesubrendusieji, kurie stebės tik ekrane matomas scenas ir jų bus veikiami, išeis su moraliniu nuostoliu, bet sugebantieji pagauti viso veikalo mintį, pajus, kaip ta bohemiška moralė patį jaunimą daro nelaimingą, patenkantį į akligatvius, kad net viena jų atstovė kėsinasi nusižudyti. Tuo kartu sutrukdyta, vėliau ji vis tiek baigia tragiška savižudės mirtimi. Kiti irgi pergyvena kančių dienas, besiblaškydami nuo vieno prie kito, pergyvendami slegiančią įtampą dėl besikryžiuojančio donžuaniško gyvenimo.
Taigi vedamoji mintis yra išryškinimas Greenwich Village gyvenimo atstumiančių neigiamybių. Tradicinių šeimos ryšių svarbumą dar labiau pabrėžia pati pabaiga, kur Larry Lapinsky taip laimingas, priimtas į Hollywoodo filmą. Jis grįžta pas tėvus, jų šeimos ryšiai vėl atkuriami. Prasideda naujas laimingas jo gyvenimo tarpsnis.
Tačiau, nors filmo vedamoji mintis ir yra prasminga, atskirų scenų yra morališkai atgrasių. Kai kurios merginos, kaip dabar Lietuvoje sakoma, beveik devynvyrės. Pasitaiko ir kalbos vulgarumų, žiūrovas ekrane susiduria su moralinių padugnių gyvenimu, gal tik ne tiek supuvusių, kiek išklydusių, netekusių dorovinio nugarkaulio, praradusių moralės kodekso dėsnius ir paties gyvenimo nubaudžiamų.
TAXI DRIVER
Columbia bendrovės filmas, užtrunkąs 106 minutes, vaizduojąs miesto moralinius dumblus, žiūrint taksi šoferio Travis (Robert de Niro) akimis ir mintimis, užrašomomis į jo dienoraštį. Filmo pagrindinis personažas — buvęs marinas, nemigos kankinamas, kuris savo laisvas valandas skiria važinėti taksiu. Šio šoferio vaidmeny Robert de Niro pajėgus, įtikinantis, ryškus.
Kankinamas vienatvės, šoferis bando susidraugauti su politinės, rinkiminės grupės jauna darbininke, kurią Cybill Shepherd čia atkuria su santūria rimtimi, simpatiškumu. Nelaimei, šoferis nusiveda ją į “X” filmų teatra, iš kurio ji, nepakęsdama moralinio purvo, pabėga, jį visiškai palikdama.
Šoferis giliai paveikiamas, kai iš jo taksio ištraukia keliolikametę mergaitę. Dabar jis apsiginkluoja po drabužiais paslėptais revolveriais ir peiliais, pasiryžęs kariauti prieš prievartą, bet ir pats nuslysdamas į beprasmiškas kruvinas žudynes. Tas tariamas filmo herojus įsivelia į tokį žmonių šaudymo siaubą, ekranas tiek pasrūva krauju, kad čia jau išnyksta iš dėmesio centro tas aktorius, ir žiūrovą tik kankina žiaurių žudymų pynė.
De Niro vaidyba stipri, tačiau jo charakteris filme nėra pakankamai pagrįstas. Nėra visai aišku, kodėl jis tampa toks žudikas, kodėl jis pasilikęs toks vienišas, atliekąs savo darbą, bet nuslenkąs beveik prie beprotybės siautėjimų briaunos. Ir taip filmas, nors turįs stiprių aktorių ir galinčią neblogai pasitarnauti fabulą, savo žudymų žiaurumais išeina iš ribų, prarasdamas žmonišką prasmę, tapdamas, bent į pabaigą, slegiančiai atgrasiu ir iš dalies morališkai nepriimtinu visiems; nepriimtinu ne dėl savo kokios pornografijos, kurios čia nėra, bet dėl beprasmiškai kriminalinių masinių žudymų. Režisierius Martin Scorsese ekraną nepateisinamai persotino krauju.
ECHOES OF A SUMMER
Tokiame gausiame kriminalinių ir seksualinių filmų antplūdyje malonu užtikti švaresnę gilios prasmės šeimos dramą, kur žiūrovą bandoma laimėti ne moralinio iškrypimo epizodais, o žmogiškų psichologinių pergyvenimų pyne. Šis Cine Artists bendrovės skleidžiamas filmas, kuriam scenarijų parūpino Robert L. Joseph, susuktas vadovaujant Sandy Howard ir Richardui Harris. Vaizduoja rašytojo šeimą, kur jis pats ir jo jautri žmona giliai pergyvena jų vienturtės mergaitės nepagydomą širdies ilgą. Mergaitės negali iš ligos prikelti nei gausiai iš visur vedami širdies ligų specialistai. O ji taip nori gyventi, būti balerina, kuria jau buvo praktikavusis. Pradedąs joje atbusti moteriškumas ilgisi meilės, draugystės, nors ir suklumpančios. Čia jai atsiranda partneris, guvus vaikutis, su kuriuo ji šiek tiek draugauja, pajūriu vaikšto.
Mergaitės vaidmeny Joddie Fosteer gerai pasireiškia, kad kai kurie laikraščiai ir žurnalai ją pavadina galinčia iškilti jauna filmų žvaigžde. Jos nepagydoma liga, tragiški motinos pergyvenimai, tėvo jai rodoma meilė giliai paveikia žiūrovą, griebia už širdies. Gaila, kad režisierius Don Taylor, pataikaudamas laiko dvasiai, įveda porą nešvankesnių užuominų, nors tas seksas vaikų tarpe ir nelabai klijuojasi. Tačiau tas rūgštesnis lašas nesugriauna filmo įspūdingos sąrangos.
Laukiamos mirties nuotaika tos šeimos namus paverčia lyg laidotuvių koplyčia. Viskas daroma, norint ligonę pralinksminti, lyg išblaškyti, bet vis jaučiamas giltinės šešėlis. Tačiau vieną dieną susiprantama. Pasiryžtama nebe liūdesį maskuoti, o tikrai gyventi ta diena, kurioje dar gyvenama. Ir taip į šeimą įeina saulėtesnė nuotaika, su žaismingesnių giedrumu. Filmas taip ir pasibaigia, lyg nauja vilties prošvaiste. Apskritai, filmas galės būti įspūdingas kaip suaugusiems, taip ir vaikams. Švyti rimtimi, nors įvedama viena kita ir humoro prošvaistė.
FILMŲ APŽVALGOS
JAV katalikų periodinis filmų apžvalgų leidinys persitvarkė ir dabar išeina pavadinimu: “Film & Broadcasting Review”. Išeina kas dvi savaitės, leidžiamas JAV Katalikų konferencijos, adresas: 1011 First Ave., New York, N.Y. 10022. Kas mėnuo duoda ir moralinio filmų klasifikavimo duomenis — sąrašą. Metams kainuoja 10 dol. Filmų apžvalgos sumažėjusios, bet plačiau duodami aptarimai televizijoje matomų vaidinimų, informuojama apie leidinius filmų klausimais, skelbiami filmų gamintojų ir paskirstytojų adresai.
Juozas Prunskis