Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
KAI KURIE LIAUDIES KALBOS PALYGINIMAI
Mūsų liaudies kalboje įvairūs veiksmai dažnai yra išreiškiami vaizdingais palyginimais. Kai kurie tokie vaizdingi posakiai yra patekę ir į mūsų literatūrą. Jie turtina ir gražina stilių. Čia pateiksime iš įvairių tarmių paimtų palyginimų, vartojamų su veiksmažodžiais, reiškiančių greitą bėgimą, bėgiojimą, lakstymą, važiavimą ir pan.
KAIP AITVARAS: Lekia kaip aitvaras. Išlėkė kaip aitvaras, net žemė sudrebėjo. Ko lakstai kaip aitvaras?
KAIP AKIS IŠDEGĘS: Žiūriu — atlekia vaikas kaip akis išdegęs. Kur taip skuti (bėgi) kaip akis išdegęs?
KAIP ARKLYS: Laksto kaip arklys, dagį po uodega gavęs.
KAIP AUDRA: Pro duris kaip audra įlėkė mokyklos vedėja.
KAIP AVIS Į UODEGĄ ĮKIRPTA: Kur taip leki kaip avis į uodegą įkirpta?
KAIP BIMBALAS, SMILGĄ APŽERGĘS: Lekia kaip bimbalas, smilgą apžergęs.
KAIP BITĖS ĮKASTAS: Bėga kaip bitės įkąstas.
KAIP SU DAKTARU: Išlėkė kaip su daktaru.
TARTUM DEGDAMAS: Lekia tartum degdamas.
KAIP DŪMAS: Nuskuto per laukus kaip dūmas. Gavęs, ko norėjo, kaip dūmas išrūko pro duris.
KAIP DRIGANTAS: Ko lakstai kaip drigantas ( = eržilas)?
KAIP BE DVASIOS: Vaikas atlėkė kaip be dvasios, sakė, motina susirgusi.
KAIP DURNAROPĖS UŽĖDĘS: Laksto kaip durnaropės užėdęs.
KAIP ĖRIUKAI: Laksto vaikai kaip ėriukai pavasarį, laisvėn išleisti.
KAIP BE GALVOS: Važiuoja kaip be galvos. Vaikeli, nereikėjo lakstyti kaip be galvos, tai nebūtum susižeidęs.
KAIP GALVĄ PAMETĘS: Žmonės bėgiojo kaip galvas pametę.
KAIP GILTINĖS NEŠAMAS: Vaikai parlėkė kaip giltinės nešami.
KAIP GRIAUSMAS: Nudūmė kaip griausmas — nė kvapo nebeliko.
KAIP Į GAISRĄ: Petronėlė, visa pergedusi, kvapo neatgaudama, atbėgo kaip į gaisrą (Vaižg.).
KAIP KATĖ SU PŪSLE: Laksto kaip katė su pūsle.
KAIP KATINAS UODEGON ĮSKELTAS: Nurūko kaip katinas uodegon įskeltas.
KAIP KIAULĖ, DEBESĮ PAMAČIUSI: Kur leki kaip kiaulė, debesį pamačiusi?
KAIP KIPŠAS PO JAUJĄ: Ko gi čia lakstai kaip kipšas po jaują?
KAIP KIŠKIS: Nurūko kaip kiškis per lauką.
KAIP KULKA: Tik pramovė pro šalį kaip kulka, nė labas nepasakė.
KAIP SU MAŠINA: Atidūmė kaip su mašina.
KAIP NUO MIRTIES: Bėga kaip nuo mirties.
KAIP PADŪKĘS: Laksto kaip padūkęs.
KAIP PERKŪNAS: Kaip perkūnas į pakalnę nudardėjo.
KAIP IŠ PYPKĖS: Atlėkė kaip iš pypkės.
KAIP NUPLIKYTAS: Išlėkė iš gryčios kaip nuplikytas ir ėmė baisiai šaukti.
KAIP PLUNKSNA ANT VĖJO: Lekia taip, kaip plunksna ant vėjo.
KAIP PRŪSAS PO PIETŲ: Ko čia lakstai kaip prūsas po pietų?
KAIP PROTĄ PAMETĘS: Lekia per laukus kaip protą pametęs.
KAIP RAGANA Į ŠATRIJOS KALNĄ: Dumia kaip ragana į Šatrijos kalną.
KAIP RAGANIUS ANT JUODO GAIDŽIO: Dumia kaip raganius ant juodo gaidžio.
KAIP PATRAKĘS: Jūsų arkliai, paleisti iš tvarto, laksto kaip patrakę.
KAIP STRĖLĖ: Lekia kaip strėlė.
KAIP ŠAUDYKLĖ PER ŽIOTIS: Neria kaip šaudyklė per žiotis.
KAIP PAŠĖLĘS: Arkliai leidosi bėgti kaip pašėlę.
KAIP IŠ UGNIES: Kad šoko bėgti kaip iš ugnies.
KAIP UGNIS: Arklys eina kaip ugnis.
KAIP Į UODEGĄ ĮKIRPTAS (ĮGELTAS): Bėga kaip įkirptas į uodegą. Lekia kaip uodegon įgeltas.
KAIP UODEGĄ NUSVILĘS: Laksto kaip uodegą nusvilęs.
KAIP MERGA VAKARUŠKON: Dumia kaip merga vakaruškon.
KAIP VAPSVŲ APNIKTAS: Bėga kaip vapsvų apniktas.
KAIP VEJAMAS: Kurgi taip skuodi kaip vejamas?
KAIP VĖJAS: Labą dieną pasakė ir nulėkė kaip vėjas. Prašvilpė kaip vėjas su karieta.
KAIP VĖJO NEŠAMAS: Ėjau kaip vėjo nešamas.
KAIP VELNIO APSĖSTAS: Laksto kaip velnio apsėstas.
KAIP ŠIMTAS VELNIŲ: Kai tik ištrūko, tai nudūmė kaip šimtas velnių.
KAIP VELNIAS DŪŠIĄ PAGAVĘS: Lekia kaip velnias dūšią ( = sielą) pagavęs.
KAIP VĖTRA: Mano žirgelis lekia kaip vėtra.
KAIP VIESULAS: Užsėdo ant žirgo ir nujojo kaip viesulas.
KAIP VILKĄ PAMATĘS: Karšia kaip vilką pamatęs.
KAIP VILKŲ VEJAMAS: Atbėgo kaip vilkų vejamas.
KAIP ZUIKIS NUO ŠUNS: Bėga kaip zuikis nuo šuns.
KAIP ŽAIBAS: Pardūmė per laukus kaip žaibas. Kai užsėdi ant širmio, tai lekia kaip žaibas.
KAIP ŽADO NETEKĘS: Ko gi taip leki kaip žado netekęs?
KAIP ANT ŽIRGO UŽSODINTAS: Eina kaip ant žirgo užsodintas.
Daug rečiau gyvenime suklystume, jei kiekvieną asmenį ir kiekvieną jo veiksmą bei intenciją labiau stengtumės pateisinti negu pasmerkti.