Paruošė DANUTĖ ir GEDIMINAS VAKARIAI

LIETUVIŲ KULTŪROS PAMINKLAI

     Pastaraisiais metais Lietuvoje sudarytas sąrašas dar išlikusių kultūros paminklų. Stebint šiuos paminklus, galima juose išskaityti lietuvių, ypač prastų žmonių buitį, istoriją ir sukilimų papročius. Šie paminklai yra vertingiausias Lietuvos kultūrinis palikimas, kuris dabar naudojamas mokslui ir kultūriniams žmonių auklėjimo poreikiams.

     Visi kultūros paminklai suskirstyti į keturias rūšis: archeologijos, architektūros, dailės ir istorijos. Archeologijos paminklai buvo pradėti tirti dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą. Kultūros paminklų apsaugos įstatymu, šiuo metu Lietuvoje globojama 10.220 paminklų. Kiekvienas iš jų turi aprašymą — savo istoriją. Šiuose aprašymuose atsispindi 1831-1853 m. sukilimo vietovės, pastatai, sukilėlių kapai ir jų paminklai. Sukilimo vadų: Zigmanto Sierakausko, Kosto Kalinausko, Antano Mackevičiaus gyvenimo ir veiklos vietos. Nemažą sąrašo dalį sudaro Antrojo pasaulinio karo paminklai. Į istorijos paminklų sąrašą įeina žymių rašytojų, dailininkų, muzikų, mokslininkų atmintini dalykai. Čia randamos pavardės Ad. Mickevičiaus, T. Mano, Simano Daukanto, Motiejaus Valančiaus, vysk. A. Baranausko, Maironio, V. Kudirkos, Žemaitės, V. Mykolaičio-Putino, A. Vienuolio, B. Sruogos, Salomėjos Nėries, dailininkų P. Smilgevičiaus, K. Rusecko, M. K. Čiurlionio, P. Rimšos, J. Vienožinskio, J. Mikėno, kompozitorių J. Naujalio, J. Gruodžio, J. Tallat-Kelpšos, lietuvių operos teatro kūrėjų K. ir M. Petrauskų ir daugelio kitų.

     Saugomų archeologijos paminklų yra 3367. Lietuvos istorinė praeitis buvo pradėta tirti jau 19 amžiaus pradžioje. Jos pradininkai buvo D. Poška, o vėliau E. Tiškevičius. 1856 m. Vilniuje buvo įsteigtas senienų muziejus, kuriame buvo surinkta archeologinių radinių. 1893 m. pirmą kartą padarytas sąrašas Lietuvos archeologinių paminklų ir pradėta tirti istorinė Lietuvos žmonių praeitis. Šį darbą sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. Nepriklausomybės laikais buvo įsteigta archeologijos komisija, kuri pravedė daug kasinėjimo darbų ir surinko įvairių senienų. Po Antrojo pasaulinio karo šis darbas tęsiamas. Atrastos 44 akmens ir žalvario amžių stovyklos. Žmonijos istorijos seniausių— akmens amžiaus — stovyklų daugiausia yra Varėnos rajone, Merkio, Ūlos, Varėnės upių ir kai kurių ežerų pakrantėse. Žalvario amžiaus stovyklų atrasta Varėnos ir Vilniaus rajonuose.

     Patys įspūdingiausi ir stambiausi archeologijos paminklai yra piliakalniai. Jų Lietuvoje yra 672. Jie yra ne tik paminklai, bet ir kraštovaizdžio puošmena. Gražiausi ir geriausiai išsilaikę yra Apuolės, Bražuolės, Bubių, Impilties, trys Kernavės, Liškiavos, Maišiogalos, Medvėgalio, Merkinės, Punios, Šatrijos, Ukmergės, du Veliuonos ir kt.

     Didelę, nors ir mažai tyrinėtą, archeologijos paminklų dalį sudaro kapinynai: 297 pilkapynai ir 1923 senkapiai. Pagal išvaizdą jie skirstomi į plokštinius kapus ir pilkapius. Plokštinius kapus susitarta vadinti senkapiais. Iš žalvario amžiaus žinomi Ėgliškių ir Kybartiškių pilkapynai — Šiaulių rajone, Berčiūnų — Panevėžio raj. Senkapiai užtikti Rudaičių — Kretingos raj., Drobūkščių — Telšių raj., Sauginių — Šiaulių raj., Pakalniškių — Šakių raj., Gintališkės — Plungės raj. Seniausi pilkapynai žinomi vakarų Lietuvoje. Jie iš žalvario amžiaus. Ilgiausiai pilkapiuose buvo laidojama Rytų Lietuvoje. Vienoje vietoje čia kartais yra iki šimto ir daugiau pilkapių. Įspūdingi Trakų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų pilkapiai.

     Dvasinės kultūros palikimui priskiriami alkakalniai — kalvos, esančios dažniausiai netoli piliakalnių, žmonių naudotos kaip kulto vietos. Alkakalnių žinoma 69. Daugumas jų yra Žemaitijoje. Daug ištirta mitologijos akmenų. Jie dubenėti, pėduoti, su ženklais ar senovės įrašais. Jie susiję su padavimais. Žmonės gerbė šiuos akmenis. Laikė juos turint antgamtinę galią. Jie daugiausia yra šalia alkakalnių, o kartais ir toliau. Jų saugoma 625. Žymiausieji "Velnio sostas" — Šilalės raj., aukuro akmuo — Skuodo raj., aukuro akmuo — Laukagalio km., Kaišiadorių raj.

      Atskirą archeologinių paminklų grupę sudaro senoviniai slapti keliai, išgrįsti per pelkes, kuriuos žemaičiai vadina kūlgrindomis. Žinomi tokie 8 keliai. Garsiausia Sietuvos kūlgrinda ties Burbiškio piliakalniu — Šilalės rajone.

     Architektūros paminklų sąrašas jau padarytas po Antrojo karo. Dėl istorinių aplinkybių, stilių kaitos ir klimatinių sąlygų, Lietuvoje išliko nedaug architektūros paminklų. Juose atsispindi Europos architektūros vystymasis. Kai kurie pastatai turi ir vietinių bruožų. Šiame sąraše yra penki respublikinės reikšmės senamiesčiai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Kėdainių ir Trakų. 62 vietinės reikšmės miestai ir miesteliai. Gynybiniai pastatai: Trakų salos ir pusiasalio pilys, Vilniaus miesto gynybinių įrengimų liekanos su Medininkų vartais. Žemutinės ir Aukštutinės pilių pastatai ir jų liekanos, Kauno, ir Medininkų pilių mūrai. Žymiausi gotikos pastatai: Vilniaus Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčios. Perkūno namas Kaune. Renesanso: Panemunės, Raudonės, Raudondvario, Biržų pilių liekanos, Tytuvėnų vienuolynas, Šiaulių Petro ir Povilo, Simno, Videniškių bažnyčios. Baroko: Vilniuje Petro ir Povilo bažnyčia, Pažaislio, Liškiavos, Vilniaus Teresės, Kotrynos bažnyčios ir dešimtys gyvenamųjų namų. Klasicizmo: Vilniaus rotušė ir katedra, buvę valstybės rūmai, Sudervės bažnyčia. Verkių, Paežerių, Cirliškio, Salų, Jasūnų buvę dvaro rūmai.

     Prastų žmonių į statybos paminklų sąrašą pateko 39 kaimai, 72 sodybos ir 94 atskiri pastatai. Vertingiausi Žervynų, Skirvytėlės — Rusnėje, Šiaudiniškių ir Suminu — Utenos raj., Lynežerio — Varėnos raj., Pakalnių — Anykščių raj. kaimai. Neringos žvejų namai, Palūšės, Šedos, Stelmužės bažnyčios ir Dubingių smuklė.

     Dailės paminklų sąraše yra 2834 dailininkų ir 1929 prastų žmonių pavyzdžiai. 110 sieninės tapybos, iš kurių vertingiausios M.A. Palonio freskos Pažaislyje ir Vilniaus katedroje. Iš 983 tapybos paveikslų žymiausi S. Čechanovičiaus — Vilniuje, E. Audriolio — Kaune, P. Smulgevičiaus ir K. Rusecko — Vilniuje, V. Smakausko — Mielagėnuose, N. Silvanavičiaus — Punioje, Nemaniūnuose ir Jiezne. Iš 476 skulptūros paminklų išsiskiria J. Mikėno monumentai P. Cvirkai, M. Melnikaitei, P. Aleksandravičiaus Žemaitės paminklas, V. Grybo skulptūros paminklas S. Daukantui Papilėje, Žemaitės — Raseiniuose ir V. Kudirkos statula Kudirkos Naumiestyje.

     Apie aukštą auksakalystės lygį liudija 132 metaliniai paveikslų aptaisai ir 196 kiti metalo dirbiniai: tarp kurių yra 17 ir 18 amžiaus taurių. 211 išlikusių paminklinių varpų.

     Natūralioje gamtoje dar yra išlikę prastų žmonių dailės paminklų: 31 skulptūrinis kryžius — beveik visi Kėdainių ir Panevėžio raj. Iš viso užrašyta 324 skulptūros ir 166 tapybos.

VILNIUJE IŠSPAUSDINTA JURGIO ZAUERVEINO LITUANISTINIŲ DARBŲ BEI JO RANKRAŠČIŲ BIBLIOGRAFIJA

     Mažosios Lietuvos himno "Lietuviais esame mes gimę" autorius Jurgis Zauerveinas gimė prieš 145 m. Jis buvo vokiečių tautybės, bet eiles rašė lietuviškai. Tai mįslinga asmenybė lietuvių kultūros istorijoje. 1873 m. J. Zauerveinas gavęs Getingeno universitete filosofijos daktaratą, vyko iš Tartų į tėviškę. Pakeliui pasitaikė išlipti Stalupėnų geležinkelio stotyje, kurioje išgirdo kone Homero senove skambančią kalbą. Jis ja taip susižavėjo, kad nebenorėjo iš šio krašto išvažiuoti. Nutarė čia apsigyventi ir tobulai išmokti kalbą. Apsigyvenęs Rytprūsiuose susipažino su lietuvių kultūros veikėjais: V. Kalvaičiu, A. Višteliu, J. Basanavičium, J. Mikšu ir kitais.

     Parašė ne vieną šimtą eilėraščių ir du kartu bandė išleisti atskirais leidiniais. 1881 m. klaipėdiškio M. Šerniaus spaustuvėje knyga jau buvo surinkta, tačiau dėl nežinomų aplinkybių neišleista. Antrą kartą, J. Basanavičiui tarpininkaujant, tikėjosi savo poetinę kūrybą išleisti JAV, bet šį sumanymą sutrukdė mirtis. Po mirties jo kūrybinį palikimą tvarkė J. Basanavičius ir 1924 m. ruošėsi išspausdinti, bet nepavyko.

     Knyga išspausdinta 204 puslapių. Leidinys pradedamas pratarme, kurioje trumpai apibūdinami J. Zauerveino nuopelnai lietuvių kultūrai. Perteikiama naujų duomenų apie jo viešnagę Rytprūsiuose ir apie jo kūrybinį palikimą.

DVYLIKTOJI POEZIJOS PAVASARIO ŠVENTĖ VILNIUJE

     Apskriejęs Lietuvos respublikos miestus ir kaimus, Poezijos pavasaris gegužės mėn. 30 sugrįžo Vilniun. Prie seno universiteto sienų įvyko pavasarinės poezijos šventės uždarymo vakaras, į kurį susirinko šimtai respublikos sostinės poezijos mylėtojų. Šių metų Poezijos pavasario šventėje eilių posmais buvo pagerbta Poezijos pavasarių įkvėpėja Salomėja Nėris ir žymus prastų žmonių poetas Julius Janonis, kurio šiemet minimas gimimo aštuoniasdešimtmetis. Labai šiltai šventės dalyvių buvo sutiktas svečias iš Afrikos žemyno — Malio rašytojų pirmininkas G. Diavara. Jis, didelis lietuvių literatūros draugas, išvertęs į bambarų ir prancūzų kalbas daug lietuvių poetų eilėraščių. Malio sostinės Bamako teatre jis yra parodęs muzikinį veikalą pagal E. Mieželaičio knygą "Žmogus". G. Diavara perskaitė bambarų kalba savo eilėraštį, o taip pat vertimus.

APIE MUZIKĄ LIETUVOJE

     "Tiesoje" rašoma, kad Lietuvoje sustiprėjo muzikos meno propaganda. Kompozitoriai ir muzikologai lankosi pas darbininkus, kolūkiečius, jaunimą ir moksleivius įvairiuose Lietuvos kampeliuose. 1971 m. įvyko 3116 koncertų, kuriuose dalyvavo 999 tūkstančiai klausytojų. 1975 m. jau 4007 koncertai, kurių klausėsi 1735 tūkstančiai žmonių. Daugiau koncertų surengta kaimo vietovėse, ir todėl susilaukta daugiau lankytojų. Toliau "Tiesa" giriasi, kad kaimo žmonių susidomėjimas muzikos menu išaugo. Jie koncertus lanko ne tik savo naujai pastatytuose gražiuose kultūros namuose, bet gausiu mašinų sriautu plaukia ir į didžiųjų respublikos miestų sales.

     Visų sričių muzikai stengiasi prisitaikyti ir įsiklausyti į laikmečio pulsą. Spręsti gyvenimo iškeliamus naujus uždavinius. Muziką rašo suprantamą kaimo žmonėms. Geriausi kompozitorių kūriniai pateikti 1976 m.

     Respublikinei premijai gauti: F. Bajoro "Sakmių siuita" (lietuvių liaudies tekstu). V. Jurgučio oratorija "Kristijonas Donelaitis" (Justino Marcinkevičiaus tekstu). Br. Kutavičiaus "Dzūkiškos variacijos" (lietuvių liaudies dainos "Beauštanti aušrelė" tema, M. K. Čiurlionio harmonizacija). Simfonija. Visi kūriniai turi bendrus tautinės lietuvių kultūros bruožus.

VAIDINTOJUI JURGIUI PETRAUSKUI DEVYNIASDEŠIMT METŲ

     Jurgis Petrauskas — vienintelis seniausias lietuvių teatro vaidintojas. Gimė Armoniškėse, Kauno raj. Jaunystę praleido Maskvoje. Čia gyvendamas, mokėsi batsiuvystės amato. Pragyvenimui užsidirbdavo užeigose ir smuklėse, kuriose girtiems pirkliams šokdavo "kazokėlį". 1905 m. gyvendamas Baku, įstojo į ukrainiečių operetės trupę. Išvažinėjo Krymą, Kaukazą, Vidurinę Aziją, Ukrainą, Besarabiją. 1921 m. sugrįžo į Lietuvą. Tuo laiku jis buvo vienas iš nedaugelio lietuvių vaidintojų. Buvo visiškai pamiršęs lietuvių kalbą, bet ją atsiminė ir jau po dviejų savaičių vaidino V. Mykolaičio-Putino "Valdove" — Kirmį. Jis buvo pirmasis, kuris 1924 m. Kaune parodė pirmąją operetę — Sidnėjaus Džonso "Geišą".

     1926 m. pradeda dainuoti įsisteigusiame "Linksmųjų brolių" kvartete. Šis kvartetas kiekvieną vasarą apvažiuodavo visus Lietuvos miestus ir miestelius, linksmindamas žmones nuotaikingomis dainelėmis. "Linksmieji broliai" savo gyvavimą baigė vokiečių okupacijos metais.

LIETUVOS ŽEMĖS GELMIŲ TURTAI

     Netoli Varėnos pirmą kartą rasta labai vertinga geležies rūda. Aptikta vario ir kitų elementų pėdsakai. Iš gilesnių iškasenų spėjama esant naftos ir bevandenio gipso, kuris plačiai paplitęs Pietų Lietuvoje. Gręžiant giliau, atrasti požeminiai vandenys: mineraliniai ir gėli. Džiaugiamasi, kad tai didelis Lietuvos turtas, leidžiantis sėkmingai vystyti pramonę, žemės ūkį ir vasarvietes.

     Daugumas naudingų iškasenų randama negiliai, ir galima jas naudoti nuėmus tik kelių metrų žemės dangą. Plačiai paplitęs molis, smėlis, žvyras, dolomitai. Prie Akmenės negiliai randamos klintys, iš kurių gaminamas cementas. Vienas iš geriausių Europoje kvarcinis smėlis kasamas Anykščiuose. Kaip įprasta, komunistinėje santvarkoje nusiskundžiama, kad šie žemės turtai kasami labai netvarkingai ir nesiskaitoma su dideliais žaliavos nuostoliais. Tuo tarpu jų ištekliai yra riboti, ir reikėtų ypatingai būti kruopščiai taupiems.

     Šiuo metu yra išžvalgyta 196 visuotinai paplitusių naudingųjų iškasenų telkiniai. Didžiausią paklausą turi žvyras ir molis. Geriausi ir didžiausi jų telkiniai jau surasti. Kadangi šios statybinės medžiagos pareikalavimas didelis, tad numatoma, kad esamų išteklių užteks tik iki šio šimtmečio pabaigos. Vėliau teks ieškoti naujų telkinių kiekviename Lietuvos kampelyje, ir ne tik tyrlaukiuose, bet ir ten, kur gera, dirbama žemė. Žinoma, tada komunistams bus geras pasiteisinimas prieš žmones, kad, pažeidus derlingą žemę, trūksta duonos. Pasaka be galo.

TRUMPAI

*    Vilniaus Valstybinio V. Kapsuko universiteto P. Skargos kieme keliems šimtams universiteto auklėtinių, šiais mokslo metais baigusių istorijos, bibliotekininkystės, psichologijos ir žurnalistikos studijas, buvo įteikti aukštojo mokslo baigimo diplomai. Diplomus įteikė universiteto prorektorius doc. B. Sudavičius.

*    Birželio mėn. 4 d. Palangoje prasidėjo vasarojimo metas. Šia proga įvyko šventė, kuri tęsėsi tris dienas su meno parodomis, eisenomis, šokiais ir dainomis. Pas vasarotojus atvyko Jūratė ir Kastytis. Poilsio metu Palangoje kasdien gyvena apie 80 tūkstančių vasarotojų. Savaitgaliais šis skaičius gerokai padidėja. Suvažiuoja apie 13 tūkstančių automobilių.

*    Trakų pilies menėje per vasarą vyksta kamerinės muzikos koncertai. Šią vasarą numatoma surengti šešis koncertus. Pirmasis įvyko gegužės 30 d., grojo Lietuvos kamerinis orkestras.