Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J. / Patarėjas — PROF. PETRAS JONIKAS
DAR KELETAS KALBOS TAISYMŲ
Štai keli sakiniai, kuriuose yra nuolat mūsų spaudoje pasikartojančių klaidų. 1. Skaitau, kad mums pasiseks sukelti pakankamą sumą pinigų ir to pasėkoje galėsime atsiekti savo tikslą. 2. Mergaitė, atstovavusi savo mokyklą, gražiai išpildė keletą mintinai išmoktų dainelių anglų kalboje. 3. Daleiskim, kad tu jau gerai žinai anglų kalbą, bet vis tiek dar galėtum pasimokyti taip vadinamo "spelinimo".
1. Pirmajame sakinyje netiksliai pavartoti žodžiai:
Skaitau. Skaityti galima knygą, pinigus ir pan., bet šis žodis netinka vartoti manyti ar laikyti prasme. Pvz. skaityti netiktų vartoti tokiuose sakiniuose: Aš jį skaitau ( = laikau) jau subrendusiu žmogumi. Skaitau ( = Manau), kad jau mums laikas eiti namo. Tokia prasme vartojamas veiksmažodis skaityti, nusižiūrėjus į rusų kalbą.
Sukelti. Tai yra anglų kalbos vertinys — to raise (money). Lietuvių kalboje šiuo atveju mes vartojame veiksmažodį surinkti.
To pasėkoje. Tai yra lietuvių kalbai visai nebūdingas, iš kitų kalbų pasiskolintas žodžių derinys,pvz. angį. in consequence of, vok. infolge der, rus. v rezultate čego. Savo kalboje mes čia galime labai lengvai išsiversti be tų svetimybių paprastu pasakymu — dėl to.
Atsiekti. Šis žodis dabar labai plačiai vartojamas, ypač mūsų studentų. Bet lietuvių kalbos žodynuose jo visai nėra. Jis nėra būdingas nei mūsų liaudies vartosenai, nei literatūrai. Jeigu mes ko nors siekiame, ir tas veiksmas mums pasiseka, tai sakome, kad pasiekėme, o ne atsiekėme. Jeigu ką nors pasiekiame, tai tas mūsų laimėjimas yra pasiekimas, o ne atsiekimas. Veiksmažodį atsiekti galėtume pavartoti nebent tokia prasme: Gali siekti, bet vis tiek iki manęs neatsieksi, nes tavo ranka per trumpa.
Tad tas pirmasis pataisytas sakinys taip galėtų atrodyti: Manau, kad mums pasiseks surinkti pakankamą sumą pinigų ir dėl to galėsime pasiekti savo tikslą.
2. Antrojo sakinio klaidos:
Atstovavusi savo mokyklą. Veiksmažodis atstovauti reikalauja naudininko, o ne galininko — atstovauti ne ką, bet kam. Mums kažkaip vis sunku prie to priprasti, bet Lietuvoje einančioje spaudoje jau visuomet taisyklingai rašoma.
Išpildė. Šia prasme veiksmažodis išpildyti nevartotinas. Tai yra vertinys rusiškojo ispolnit'. Mes tokiais atvejais vartojame žodį atlikti. Bet būtų dar geriau, aiškiau ir vaizdingiau, kad kiekvienai meno šakai ar atskiriems muzikos instrumentams vartotume specialius atitinkamus žodžius, pvz.: padainuoti, pagroti, paskambinti, pagriežti, pašokti.
Mintinai. Turi būti atmintinai. Mūsų liaudis visuomet taip sakydavo, pvz.: Gaidys užsimerkęs gieda, nes atmintinai moka. Vaikas eilėraštį atmintinai išmoko. Tik nepriklausomybės laikais kažkam atėjo į galvą, jog reikią sakyti mintinai, ir taip mokyklose buvo reikalaujama sakyti bei rašyti. Tačiau mintinai visai ką kita reiškia. Viščiuką mintinai numynė. Jis tą mįslę mintinai minė ir atminė. Tad prieveiksmis mintinai yra kilęs iš veiksmažodžių minti (numinti) arba minti (atminti, atspėti).
Anglų kalboje. Čia netiksliai pavartotas vietininkas, reikia įnagininko. Yra taisytini tokie sakiniai: Aš tą knygą skaičiau vokiečių kalboje (=vokiečių kalba). Tą straipsnį jis parašė lietuvių kalboje ( = lietuvių kalba).
Tad štai tas antrasis pataisytas sakinys: Mergaitė, atstovavusi savo mokyklai, gražiai padainavo (arba: atliko) keletą atmintinai išmoktų dainelių anglų kalba.
3. Trečiajame sakinyje taip pat yra keletas klaidų:
Daleiskim. Tokie žodžiai kaip daleisti, daeiti, dadurti vadinami hibridais. Mat, jų dalis yra vienos kalbos, o kita dalis — kitos. Šiuo atveju, leiskim yra lietuviškas žodis, o priešdėlis da- slaviškas. Slavišką priešdėlį da- paprastai keičiame lietuvišku priešdėliu pri-, pvz.: prileisti, prieiti, pridurti. Šiame sakinyje žodį daleiskim galime pakeisti žodžiu prileiskim, bet čia gal dar geriau tiktų kitas žodis sakykim.
Žinai anglų kalbą. Čia veiksmažodis žinoti yra klaidingai pavartotas vietoj mokėti. Yra taisytini tokie sakiniai: Jis žino ( = moka) penkias kalbas. Mokinys nežinojo (= nemokėjo) pamokos. Aš jį labai gerai žinau ( = pažįstu). Žinoti vartojame tada, kai žinome apie ko nors buvimą, egzistenciją: Mokytojas žinojo, kad mokinys nemokėjo pamokos. Tu žinai, kad aš jį labai gerai pažįstu. Aš žinau, kad jis moka penkias kalbas. Aš žinau, kad yra labai daug kalbų, bet aš jų visų nemoku.
Pasimokinti. Bendrinėje kalboje tokia šio veiksmažodžio forma nevartojama. Tarmėse sakoma mokinti, mokintis, mokintojas. Dabartiniu metu vargu kas bepasakys mokintojas, bet mokinti ir mokintis yra labai plačiai vartojama. Bendrinėje kalboje tokia vartosena yra neteiktina. Reikia sakyti mokyti, mokytis, mokytojas. Tad nesakome, kad mokytojas mokina, o mokiniai mokinasi, bet: mokytojas moko, o mokiniai mokosi.
Taip vadinamo. Lietuvių kalboje sintaksinė konstrukcija taip vadinamas gali būti vartojama, kai vadinamas eina tariniu, pvz.:
Maironis taip vadinamas dėl to, kad jis pats tokį slapyvardį pasirinko. Jis tik kai kurių draugų yra taip vadinamas, bet tikrasis jo vardas yra kitoks. Tačiau ši konstrukcija netinka vietoj dalyvio vadinamasis, nes tai būtų rusicizmas. Štai pora taisytinų pavyzdžių: Lietuvos laisvinimu rūpinasi taip vadinami ( = vadinamieji) veiksniai. Dabar lietuvišką spaudą daugiausia skaito taip vadinami ( = vadinamieji) "dypukai". Šiuo klausimu labai aiškiai yra pasisakęs ir J. Jablonskis (Raštai, t. 4, psl. 339).
Trečiasis nuo klaidų apvalytas sakinys galėtų būti toks: Sakykim, kad tu jau gerai moki anglų kalbą, bet vis tiek dar galėtum pasimokyti vadinamojo "spelinimo".
NETINKAMI TRIJŲ VEIKSMAŽODŽIŲ PRIEŠDĖLIAI
Mūsų spaudoje vis tenka matyti tokius priešdėlinius veiksmažodžius: apjungti, atžymėti, užgirti. Pvz.: Ši organizacija apjungia įvairių srovių žmones. Geriausi meno kūriniai buvo atžymėti diplomais. Šis projektas buvo valdybos užgirtas.
Minėti veiksmažodžiai su šiais priešdėliais bendrinėje kalboje nėra vartotini. Apjungti yra rusiškojo objedinit' vertinys. Atžymėti ir užgirti taip pat mūsų kalbai nebūdingi. Tad minėtus sakinius taip būtų galima pataisyti: Ši organizacija jungia (arba: sujungia) įvairių srovių žmones. Už geriausius meno kūrinius buvo suteikti diplomai (arba: Geriausi kūriniai buvo įvertinti diplomais). Šis projektas buvo valdybos pagirtas (arba: priimtas).
• Kardinolui Paul-Emil Leger, kuris, atsisakęs Montrealio arkivyskupo sosto, buvo išvykęs globoti raupsuotųjų, suteiktas Humaniškumo medalis su 50.000 dol. dovana, kurią jis panaudos labdarai. Dabar jis, grįžęs nuo raupsuotųjų, telkia lėšas misijų darbui.
• Kun. Th. M. Hesburgh, Notre Dame univ. prezidentas, pagerbtas specialiu Jeffersono žymeniu, kurį jam skyrė JAV Visuomenės tarnybos institutas.