Laiškai lietuviams

Metai, Numeriai

1989m. 6 Birželis

religinės ir tautinės kultūros žurnalas

1989 / BIRŽELIS - JUNE / VOLUME XL, NO. 6

BIRŽELIO 15-OJI

181

 V. Mykolaitis-Putinas

IR PRAGARO VARTAI JOS NENUGALĖS

183

 Aldona Zailskaitė

ATEIZMO DIEVAI

186

 Kun. Jonas

ATŠALIMAS NUO TIKĖJIMO

194

 Aldona Kamantienė

LABIAUSIAI APLEISTASIS

201

 Kostas Paulius

SUSITAIKINKITE SU DIEVU

203

 Chiara Lubich

“NAUJO AMŽIAUS” SĄJŪDIS

203

 Vincas Kolyčius

KRIKŠČIONIS GYVENIMO KELYJE

205

 Vytautas Kasniūnas

DRAUGŲ ĮTAKA

207

 Edvyna Valkiūnaitė

KNYGOS

209

 Red.

TĖVYNĖJE

210

 Gediminas Vakaris

KALBA

212

 Juozas Vaišnys, S.J.

ĮVAIRYBĖS

213

 Red.

TRUMPAI IŠ VISUR

214

 Juoz. Pr.

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” METINĖ ŠVENTĖ

216

 Red.

Šis numeris iliustruotas Jono Kuprio nuotraukomis iš “Laiškų lietuviams” metinės šventės. Viršelio apipavidalinimas — Petro Aleksos, pasinaudojant Romualdo Rakausko nuotrauka.

Laiškai Lietuviams — Letters to Lithuanians (ISSN 00301-540) is published monthly except July/ August, when bimonthly, for $10.00 a year by Jesuit Fathers of Della Strada, Inc., 2345 West 56th Street, Chicago, II 60636. Second class postage paid at Chicago, IL. POSTMASTER: Send address changes to Laiškai Lietuviams, 2345 W. 56th Street, Chicago, IL 60636.

BIRŽELIO 15-OJI

      Prisiseki, lietuvi, gedulo spalvą.
      Šiandie liūdnos švinta tau sukaktuvės:
      Prieš metus vergovėn tau pajungė galvą
      Atėjūnų tankai, kardai ir durtuvai.


      Meni, kaip dundėjo tėvynės keliai
      Ir svetimo krašto plienas žvangėjo, -
      Ir merkėsi saulės karšti spinduliai
      Nuo juodo gimtinės šalies pavergėjo.

      Tylūs, paniurę pulkai alkani,
      Žvairaakiai veidai ir spalvota oda...
      Nuo to laiko vis vien, kur esi, kur eini,
      Jie, kaip šiurpūs šešėliai, su tavim visada.

      Nuo to laiko tau kažkas į širdį įsmigo,
      Įsiėdė į kraują, kaip nuodinga rakštis,
      Nei šviesos, nei ramybės tavy nebeliko,
      Tik rūpestis, baimė, klaikuma ir naktis.

      Paniekintas glūdi veidmainystės klane,
      Pasotintas šmeižto, apgaulės ir melo.
      Gyvenimas kybo ties juoda bedugne,
      Toks menkas, trapus ir sunykęs be galo.

      Praėjo tie metai aikščių, gatvių triukšme,
      Nebeteko žavumo nei žygiai, nei aukos.
      Žengia šiurpūs vaiduokliai tolyn savaime,
      Tik prieblandoj kaukės su pašaipa raukos.

1941. VI. 15. V. Mykolaitis-Putinas

Skaityti daugiau:

“IR PRAGARO VARTAI JOS NENUGALĖS”

 (Kaip pirmykštės Bažnyčios bendruomenės sprendė konfliktus, apaštalams mirus) (Tęsinys)

ALDONA ZAILSKAITĖ

V. JONO BENDRUOMENĖ

Bendruomenė, turinti asmeninį ryšį su Kristumi.Jono evangelijoje ir Jono laiškuose skaitome raštus, sukurtus apaštalo Jono įkurtoms bendruomenėms. Bažnyčios — Dievo Kūno ir Dievo tautos įvaizdžiai abu turi ryškų bendruomeniškos savimonės bruožą. Jono palikimas pabrėžia asmenišką ryšį su Kristumi. Bet tai nereiškia, kad Jono įgaliotinis apie Bažnyčią negalvojo bendruomeniškai. Anaiptol. Bendruomenės svarbą matome jo nurodomame vynmedžio ir šakelių įvaizdyje evangelijos 15-ame skyriuje bei Ganytojo ir jo kaimenės įvaizdyje 10-ame skyriuje. Tačiau šiame bendruomeniškame fone Jonas pabrėžia Globėjo-Šv. Dvasios buvojimą kiekviename krikščionyje ir jos ar jo asmenišką ryšį su Kristumi.

Anot Brown, visa tai plaukia iš Jono iškeliamų Kristaus bruožų, nepasirodančių niekur kitur Naujajame Testamente. Pirma, tai Jėzaus buvojimas su Tėvu dar prieš atėjimą į žemę. Nors kituose laiškuose randame užuominų, kurios būna interpretuojamos, kaip nurodančios Kristaus amžiną buvimą su Tėvu, tik Jono evangelijoje tai yra aiškiai iškeliama pačioje evangelijos pradžioje ir vėliau; tai iškeliama ir Jono laiškuose.

Dažniausiai Naujojo Testamento bendruomenėse užtinkama sąvoka yra, kad Kristus, miręs ir prisikėlęs, dabar sėdi Tėvo dešinėje ir per pasaulio pabaigą ateis su visa savo garbe bei galybėje teisti pasaulio. Jono veikaluose ši sąvoka yra radikaliai pakeista: Kristus, nuo amžių buvęs su Tėvu, į žemę atėjo jau savo galybe (Jono evangelija nepasakoja apie Jėzaus gimimą) ir, kai žemėje buvojo, ragino žmones rinktis juo tikėti ar ne, nes tuo pasirinkimu žmogus nulemia savo išganymą ar pražūtį. Vadinas, šiuo duodamu pasirinkimu vyksta ir žmogaus teismas jau dabar, nes Kristus jau yra atėjęs, ką ryškiai matome Jono 3, 19: “teismo nuosprendis yra toksai: atėjo šviesa (Kristus) į pasaulį, bet žmonės labiau mylėjo tamsą nei šviesą”.

Skaityti daugiau:

ATEIZMO DIEVAI

KUN. JONAS

Žmoniją kamuoja dvi baisios ligos: AIDS ir ATEIZMAS — BEDIEVYBĖ. Jos yra viena į kitą panašios ir skirtingos. Aids nusiaubia ir sunaikina žmogaus kūną, o ateizmas nusiaubia jo dvasią. Aids iškilo epidemijos proporcijomis dar neseniai. Ateizmu sergančių buvo ir žiloje senovėje, bet epidemiškai ėmė siausti ypač paskutinio pokario metais. Atrodo, jog Aids prasidėjo tarp palaido moralinio gyvenimo žmonių, nors dabar jau gali užsikrėsti ir dori žmonės. Ateizmo liga plinta visose tautose, visuose luomuose, tarp tikinčiųjų ir atšalusiųjų, tiek mokytų, tiek ir menko išsilavinimo asmenų. Aids ligai sustabdyti ir nuo jos apsisaugoti vaistų ieško šimtai mokslininkų, išleidžianti šimtai milijonų dolerių, bet tuo tarpu jokių vaistų dar nerasta, ir nežinai, kada bus surasta. O ta liga yra mirtina. Gal todėl, kad nuo ateizmo ligos, atrodo, niekas nemiršta, tai jo sulaikymu rūpinasi tik įvairių religijų tikintieji. Tačiau ateizmo žala žmonijai yra kur kas didesnė už Aids. Kadangi ateizmu užsikrečia nemažas skaičius ir mūsų, lietuvių žmonių, ypač jaunosios kartos, tai laikas ta liga rimtai susirūpinti. “L.L.” ryžtasi tą problemą panagrinėti per keletą numerių. Apžvelgsime jo savotišką paslaptingą mįslingumą, šaknis, plitimo aplinkybes ir sąlygas, platintojus-apaštalus ir vaistus tai ligai įveikti.

Bene nuodugniausiai ištyrė ir aprašė ateizmą kun. Vincentas E. Miceli, S. J., knygoje “THE GODS OF ATHEISM” (Ateizmo dievai). Jo medžiaga panaudojama šiuose straipsniuose.


“Laiškų lietuviams” redaktorius ir jaunimo konkurso laimėtojai: Vaiva Vygantaitė, Gytis Vygantas, Marius Polikaitis, Rima Polikaitytė ir Edvyna Valkiūnaitė

Kaip šventieji, taip ir ateistai negimsta. Tokiais patys žmonės save padaro. Į šventumą kelias yra status, pavojingas. Nuodėmės nusilpnintomis savomis natūraliomis jėgomis žmogus neįstengia įkopti. Jam būtinai reikalinga Dievo pagalba. Esam kažkaip linkę galvoti, jog ateistu tapti yra lengva. Netiesa! Yra baisu ir skaudu stengtis atsikratyti dieviškojo Mylėtojo. Kelias į ateizmą — tai kelias į žiaurią vergovę. Ateistu niekas netampa nejučiom, nežiniom. Reikia pačiam žmogui apsispręsti už, ar prieš Dievą ir jojo žmogui bei pasauliui nustatytą tvarką. Kaip prie to prieinama?

Skaityti daugiau:

ATŠALIMAS NUO TIKĖJIMO

 (Suaugusių konkurse I premiją laimėjęs straipsnis)

ALDONA KAMANTIENĖ

Šiame rašinyje kalbėsiu apie religinį žmonių atšalimą, bet nesiimsiu aprašyti visų atšalimo priežasčių ar surasti ir pateikti sprendimus, kurie nuo atšalimo apsaugotų ar atšalusius atgal grąžintų.

Robert N. Bellah, sociologas ir “Habits of the Heart” knygos autorius, teigia, kad Amerikoje yra 50 milijonų katalikų, o pagal Roozen padarytą studiją, 42% visų katalikų kada nors savo gyvenime būna atšalę nuo tikėjimo, nors daugumas anksčiau ar vėliau grįžta atgal. Per paskutinį dešimtmetį katalikų Bažnyčia, pabrėždama evangelizacijos būtinumą, ruošė studijas surasti, kas priveda prie tokios didelės dalies katalikų atšalimo. Tačiau patys studijų iniciatoriai pripažįsta, kad studijos ir statistikos nebūna dažnai tikslios, atšalę nuo tikėjimo nenori būti klausinėjami arba nebūna atviri, atsakydami į klausimus. Čia kalbėsime apie atšalusius ir nepraktikuojančius katalikus, kuriuos daugiausiai teko pažinti arba iš kitų girdėti. Suskirstydama juos į atskiras grupes, turiu galvoje atskirus individus, kurie, mano nuomone, tinka į vieną ar kitą grupę.

Per krikštą tampame katalikų Bažnyčios nariais. Dažniausiai į Bažnyčią esame įvesdinami, būdami kūdikiais. Jeigu suaugęs žmogus, kuris buvo pakrikštytas ne katalikų Bažnyčioje, nori tapti kataliku, jis gali juo tapti po tam tikro indoktrinacijos laiko, išpažindamas katalikų tikėjimą. Nekrikštyti suaugusieji paprastai turi nustatytą laiką pasiruošti krikštui. Taigi katalikas yra kiekvienas žmogus, pakrikštytas katalikų Bažnyčioje arba kataliku tapęs, išpažindamas katalikų tikėjimą. Dean R. Hoge savo studijinėje knygoje “Converts, Dropouts, Returnees”, kuri buvo priimta Amerikos vyskupų konferencijos, taip pat sako, kad žmogus, pakrikštytas kataliku, yra laikomas kataliku, nebent jis sąmoningai atsižadėtų katalikybės. Tai yra kataliko apibūdinimas labai plačia prasme.

Viršuje: Konkurso vertinimo komisijos sekretorė Rita Likanderytė skaito protokolą

O kaip su visais pakrikštytais ir išauklėtais katalikų tikėjime, kurie buvo ar yra nuo Bažnyčios atšalę? Dean R. Hoge savo knygoje juos vadina “dropouts” vardu. Čia juos vadinsime nepraktikuojančiais arba atitolusiais katalikais.

Nepraktikuojantis katalikas yra tas, kuris nedalyvauja sekmadieniais mišiose, neskaitant Kalėdų, Velykų, vestuvių ar laidotuvių. Dean R. Hoge visus nepraktikuojančius skirsto į keturias kategorijas pagal amžių. 54% nepraktikuojančiais tampa prieš 25 amžiaus metus; 20% pasidaro nepraktikuojančiais tarp 25 ir 35 m.; 16% — tarp 35 ir 50 m.; 10% — po 50 m. amžiaus. Daugiausiai jie tokiais tampa be sąmoningo apsisprendimo, o tik aplinkybių ar žmonių paveikti.

Skaityti daugiau:

LABIAUSIAI APLEISTASIS

KOSTAS PAULIUS

Jei ieškosime visoje žmonijos istorijoje asmens, kuris kentėjo apleidimą labiausiai, kito tokio nerasime, kaip Jėzų, kuris kybodamas ant kryžiaus šaukė: “Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?” (Mk 15, 34). Tai buvo Jo kančios skaudžiausias momentas, kančios viršūnė!

Ne tada Jis labiausiai kentėjo, kai Jį plakė ir erškėčiais vainikavo, ir ne tada, kai nešė kryžių ir buvo taip nualintas, kad Jo priešai, pabūgę, jog negalės įvykdyti savo keršto ir dar gyvą prikalti ant kryžiaus, privertė Simoną Kirenietį padėti Jam nešti kryžių. Juk kelyje į Golgotą Jis vis dar rūpinosi kitais, sakydamas verkiančioms moterims, kad jos ne Jo verktų, bet savęs ir savo vaikų. Ir ant kryžiaus, kol Jo kančia dar nebuvo pasiekusi kulminacijos, Jis meldėsi: “Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą” (Lk 23, 34).

Vilniaus universiteto garbės daktaras Valdas Adamkus pasidalina naujausiomis žiniomis iš Lietuvos

Kad geriau galėtumėm suprasti, kada ir kodėl Jėzus kentėjo labiausiai, būtų naudinga pamąstyti ir stengtis suprasti Švenčiausios Trejybės asmenų tarpusavio meilės paslaptį, meldžiant Šventąją Dvasią malonės, be kurios mūsų pastangos visuomet yra ribotos.

Apie tą dieviškąją meilę mums kalba Jėzaus pavyzdys. Jis, kaip Dievo Sūnus, iš meilės Tėvui sutiko kentėti dėl žmonių išganymo, nes to norėjo Tėvas. Jėzus žinojo ir buvo tikras, kad Tėvas Jį myli ta nepaprasta meile, nors ir siuntė tokiai baisiai kančiai.

Skaityti daugiau:

SUSITAIKINKITE SU DIEVU

CHIARA LUBICH

“Kristaus vardu mes maldaujame: susitaikinkite su Dievu!” (2 Kor 5, 20).

Savo Sūnaus mirtyje ant kryžiaus Dievas parodė mums nuostabiausią meilę. Jis sutaikė su savim žmoniją, kuri nusidėdama nuo jo nutolo. Šv. Paulius sako, kad Kristus kaip tik ir paskyrė apaštalus nešti pasauliui tą gerąją sutaikinimo naujieną.

Tame paskyrime ir yra visa apaštalų misijos didybė ir svarbumas, kad jie gali bendradarbiauti Dievo paruoštame išganymo plane. Dėl to Šv. Paulius ir prašo Korinto bendruomenę primygtinai. Jis maldauja juos priimti Tėvo sutaikinimo žinią, patikėtą apaštalams ir pripažinti jį patį kaip Kristaus ambasadorių, kuris iš tikrųjų toks ir yra.

“Kristaus vardu mes maldaujame: susitaikinkite su Dievu!” Šie Šv. Pauliaus žodžiai siekia visiško jo apaštališko darbo pripažinimo. Bendruomenė iš tikrųjų buvo pavojuje, nes kai kurie jos klaidintojai, netikri apaštalai, įmantriais išsisukinėjimais ir klaidinančiais argumentais bandė ją atskirti nuo apaštalo Pauliaus.

Šv. Paulius, remdamasis savo didžia meile korintiečiams ir gautu pašaukimu kelyje į Damaską, gynė savo autoritetą, kaip autentiško Kristaus skelbėjo, kuriam tikintieji ir jų mokytojai turi paklusti.

Skaityti daugiau:

“NAUJO AMŽIAUS” SĄJŪDIS

 (New Age movement)

VINCAS KOLYČIUS

“Žiūrėkite, kad jūsų kas nesuklaidintų. Daug kas ateis mano vardu ir sakys: ‘Aš Mesijas’, ir daugelį suklaidins” (Mt 24, 4-5).

Vaivorykštė yra krikščioniškas ženklas, Dievo pažado simbolis, kad jis daugiau neužtvindys žemės vandeniu, tokią pat vaivorykštę savo ženklu pasirinko ir “Naujo amžiaus” sąjūdis. Todėl, matydami tą ženklą ant automobilių ar atvirukų, nežinome, ar čia yra krikščionybės, ar netikrų pranašų ženklas.

Kas yra tas “Naujo amžiaus” sąjūdis?

Atrodo, kad lietuviškoje visuomenėje tas “New Age” nėra daug žinomas, tačiau mums reikėtų su juo susipažinti, nes tai yra greitai plintantis sąjūdis, teisingiau, nauja religija, kuri visu smarkumu skverbiasi net ir į katalikų Bažnyčią. Ir jau nemaža žmonių, net kunigų ir vienuolių, yra jo suklaidinti.

Tas sąjūdis skelbia šias pagrindines idėjas:

1.    Visa yra viena. Tai yra iškraipyta Šv. Rašto tiesa. Krikščionybė pripažįsta skirtumą tarp Dievo ir jo kūrinių (Pr 1, 1; Rom 1, 25), o “Naujo amžiaus” sąjūdis skelbia, kad “visa yra viena”, kas iš tikrųjų yra monizmas. Pagal juos, “nėra skirtumo tarp Dievo, žmogaus, daržovės ar akmens”.

2.    Visa yra Dievas. Monizmas veda į panteizmą, kuris paneigia asmeninį Dievą ir jį pakeičia į energiją, jėgą, sąmoningumą. Žmogus nėra Šv. Dvasios buveinė, bet pilnas abstrakčios kosminės energijos.

3.    Žmonija yra Dievas, nes visi esame visatos dalis, tad visa yra viena, ir visa yra Dievas. Jie skelbia: “Mes esame dievai, tik mūsų ignorancija neleidžia mums pamatyti dieviškos realybės”.

Skaityti daugiau:

Krikščionis gyvenimo kelyje

 (Tėvo diena)

Vytautas Kasniūnas

Ištartas žodis “tėvas”, savo prasmingumu į aukštybes iškeltas, išsilieja plačia muzikos tonų eile, garsais iki dangiškojo Tėvo. Tėvas žemėje —    šeimos galva, o visos žemės dvasinis valdovas —    mūsų visų Tėvas danguje.

Birželio mėnesį mes švenčiame Tėvo dieną. Vieni tėvai tų dienų daug sukrovė į krepšį ir į širdį, kiti mažiau, ar tik pradėję jas rikiuoti, o tretieji, ją švęsdami, kartu ruošiasi patys būti tėvais. Labai dažnai prisimenu savo tėvo pasakymą: “Vaikeli, atsimink, kad ir tu kada nors būsi tėvas”. Jis man buvo idealus tėvas, aš dažnai pagalvoju, ar aš seku jo pavyzdžiu, ar laukiu iš dangaus jo patariamojo balso.

Prieš daugelį metų mes šventėme atmintiną Tėvo dieną. Dideliame vaismedžių sode buvo surengta gegužinė. Netikėtai buvau pakviestas kalbėti. Daug kartų rašęs ir kalbėjęs Tėvo dienos proga, šįkart buvau pasirinkęs kalbėti apie idealų tėvą. Šia tema praėjusį šeštadienį buvau kalbėjęs per radiją. Po radijo programos pasišaipė klausytojai telefoniniuose pasikalbėjimuose, o dabar suūžė, kaip bičių avilys. Vyrai dar šiaip taip laikėsi, bet moteriškoji visuomenė, žinoma, ne visa, prieštaravo. Tėvų buvo trijų generacijų. Seneliai, jų sūnūs ir anūkai atvykę su kūdikiais vežimėliuose ar krykštaujančiais sode. Vaišės buvo karališkos, ir, visiems susėdus prie ilgų stalų, pokalbiai, pasisakymai išsiplėtė į simpoziumą. Jei visą tą linksmą bendravimą būtume įrašę į juostelę, tikrai kitų metų radijo valandėlei būtų buvusi geriausia programa. Užkaito galvose vaisių vynas nuo mūsų kalbų ir saulės, lyg jis būtų lašėjęs į mūsų lūpas nuo vaisinių medžių. Karštesnės kalbos prasidėjo, kai bandėme padaryti idealaus tėvo apybraižą. Bandant statyti pavyzdingo tėvo rūmą, pamatus griovė moterys. Kiekviena jų turėjo skirtingą cemento mišinį. Po to nutarėme pastatyti pirmąjį tėvo pilies aukštą, pradedant vedybomis, sakykime, pirmomis. Amžius — nuo 25 iki 30 metų. Vyras kuria šeimą, idealistiškai įsimylėjęs, nori susilaukti daug vaikų. Ištikimas žmonai, rūpestingas jai padėti namų ruošos darbuose, auginant vaikus. Prisirišęs prie namų, saikingas socialiniuose bendravimuose, tikintis, ištikimas plačiašakei lietuvybei, saikingas modernizmui, šių dienų reikalavimams, taip pat ir visuomeninėje veikloje. Myli be skirtumo abiejų lyčių vaikus, išmintingai taupus, suranda būdų remti visuomeninę bei kultūrinę veiklą. Gyvena, laikydamasis uždarbio balanso. Nešoka per aukštas tvoras, jei nėra kur įsibėgėti, ir nėra tikras, kad bus pajėgus aukštam šuoliui. Profesijoje siekia garbingo ir vertingo paaukštinimo, stipriai laikosi savo nusistatymo, nesvyruoja, lyg vėjo lankstomas.

Pastačius idealaus tėvo pilies stulpus, prasidėjo lauko ir vidaus sienų kalimas. Kiek galvų, tiek ir minčių, tiek lentų ir vinių.

Skaityti daugiau:

Draugų įtaka

 (Jaunimo konkurse I premiją laimėjęs straipsnis)

Edvyna Valkiūnaitė

Ši tema yra sunkiai sprendžiama, nes kiekvienas jaunuolis, kiekviena jaunuolė savarankiškai tvarko savo gyvenimą. Gyvename demokratiškame krašte, kur yra per geras ir per laisvas gyvenimas visiems — tiek jauniems, tiek ir vyresniems. Tad iš per didelės laisvės daugumas jaunimo pradeda gana savarankiškai ir laisvai, nedaug galvodamas, o labiau jausmams pasiduodamas, gyventi, savo gyvenimą pakreipdamas į nelabai gerą pusę.

Jaunimas nuo pat mažens turėtų gyventi tėvų ir gerų draugų įtakoje, o vėliau, kiek tai įmanoma, taikytis prie gyvenamos aplinkos, nes žmogus juk negali būti visiškai skirtingas nuo visų kitų. Tokiu atveju jis būtų kitų pajuokiamas ir neturėtų jokių draugų.

Edvyna Valkiūnaitė

Jau nuo pat jaunystės jaunimas paprastai apsisprendžia, ką gyvenime darys, ką veiks, su kuo turėtų draugauti ir palaikyti ryšius. Bet ilgainiui, keičiantis aplinkybėmis, keičiasi ir jaunuolio ar jaunuolės gyvenimas. Nedaug jaunimo pasilieka prie savo ankstyvoje jaunystėje pasirinktų tikslų, nes draugų įtaka turi labai daug reikšmės bręstančiam jaunuoliui ar jaunuolei, ypač šiame laisvės krašte. Čia jaunimas, dar kaip reikiant nesubrendęs, pradeda galvoti apie automobilį, pinigus, cigaretes, narkotikus ir tariamą “meilę”. Tai didelė klaida, kurią vėliau gana sunku atitaisyti, nes kaipgi čia skirsies iš kitų? Jūk tai gyvenimo džiaugsmas, malonumas!

Skaityti daugiau:

Knygos

LIETUVA IR KRIKŠČIONYBĖ. Keturios paskaitos 600 metų sukakčiai (Algirdo Budreckio, Rasos Mažeikaitės, Juliaus Slavėno ir Vytauto Vardžio). Redagavo kun. dr. Pranas Gaida ir Česlovas Senkevičius. Tekstą surinko ir spaudai paruošė “Tėviškės žiburių” spaustuvės vedėjas Vytautas Balčiūnas ir Laima Kurpienė.

     Šios paskaitos buvo skaitytos Toronte 1987 m. gavėnios metu. A. Budreckio paskaitos tema: “Senovės lietuvių tikėjimas ir lietuvių priešinimasis krikščionybei”. Čia autorius aptaria priežastis, dėl kurių Lietuva taip vėlai priėmė krikščionybę. Rasa Mažeikaitė savo paskaitoje “Dramatiški krikšto keliai į Lietuvą” aptaria politinius labirintus, per kuriuos vingiavo Lietuvos valdovai, ruošdami kelius krikščionybei į savo kraštą. Julius Slavėnas kalba apie reformaciją Lietuvoje ir jos pėdsakus. Pagaliau Vytautas Vardys kalba apie krikščionybės vaidmenį lietuvių tautos gyvenime.

     Temos įdomios ir aiškiai, suprantamai išdėstytos. Kalba gera, išskiriant vieną kitą korektūros ar neapsižūrėjimo klaidą. 108 psl., kaina nepažymėta.

AŠ KVIEČIU JUS. Marijos, Ramybės Karalienės, motiniški skatinimai, prašymai bei reikalavimai gyventi Dievui. Spaudai paruošė Kęstutis Trimakas. Išleido “Židinys” 1988 Marijos metais. 208 psl., kaina nepažymėta. Knygoje atskiromis temomis yra suskirstyti Marijos žodžiai, pasakyti Medjugorje regėtojams per septynerius metus (1981-1988).

Skaityti daugiau:

Tėvynėje

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

JAUNIMO SIMFONINIS ORKESTRAS

Sausio mėnesį Vilniuje, Akademiniame operos ir baleto teatre, įvyko pirmasis Lietuvos valstybinio jaunimo simfoninio orkestro koncertas.

Šį muzikos vienetą per keletą mėnesių subūrė jaunas dirigentas, sąjunginio ir tarptautinių konkursų laureatas — Gintaras Rinkevičius. Konkurso keliu atrinkta per 70 orkestro artistų. Tai konservatorijos dėstytojai, studentai, iš kitų vienetų čia perėję dirbti jauni atlikėjai. Intensyviai repetuojant, paruoštos trys koncertinės programos.

Jaunimo simfoninis orkestras, įkurtas prie Lietuvos liaudies švietimo ministerijos, vainikuoja visą muzikinio auklėjimo sistemą. Lietuvoje dabar yra 75 vaikų mokyklos, 3 vidurinės internatinės, 5 aukštesniosios muzikos mokyklos ir Valstybinė konservatorija. (Tiesa)

BRANGIOS TAUTOS RELIKVIJOS

Vasario 15 d. Paveiklsų galerijoje atidaryta Lietuvos Respublikos laikų vėliavų paroda. Joje buvo galima pamatyti daugiau kaip šimtas vėliavų.

M.K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugotos to laikotarpio visuomeninių organizacijų — pavasarininkų, jaunalietuvių, skautų ir kitų vėliavos. Greta jų — verslininkų, miestų savivaldybių, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių, religinių organizacijų ir kitokios vėliavos. Savo vėliavas turėjo žydų, latvių ir kitų tautų organizacijos. Jos pirmą kartą po karo pateiktos visuomenės dėmesiui.

Pamatyti, kaip atrodė auksinai, skatikai, litai, centai ir kiti pinigai, galima M.K. Čiurlionio dailės muziejuje atidarytoje parodoje “Pinigai Lietuvoje 1915-1941 metais”.

Muzikiniame teatre miesto meno rinkėjai, muziejininkams talkinant, surengė Lietuvos Respublikos ordinų, medalių ir kitų pasižymėjimo ženklų parodą.

Visos trys parodos skirtos vasario 16 dienai — Lietuvos valstybingumo atkūrimo šventei. (Tiesa)

Skaityti daugiau:

Kalba

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

GALININKO VARTOJIMAS

Kai kuriose tarmėse žodis galininkas reiškia “kas daug gali”, bet galininko linksnio vardas, atrodo, yra kilęs iš tranzityvinio (galininkinio) veiksmažodžio galėti. Galininkas lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas, jo reikalauja visi galininkiniai veiksmažodžiai. Jų yra labai daug, pvz.: austi, dirbti, duoti, gauti, imti, turėti, vesti, vyti, vežti ir t.t.

Galininko reikalauja ir daugelis svetimos kilmės veiksmažodžių: analizuoti, egzaminuoti, instruktuoti, konsultuoti, organizuoti, toleruoti ir kt.

Lietuvių kalboje yra atvejų, kur galima pavartoti galininką arba kitokį linksnį bei prielinksninę konstrukciją. Su dėvėjimo veiksmažodžiais galima vartoti ir galininką, ir įnagininką, pvz.: vilktis švarką ir vilktis švarku:, apsiauti batus ir apsiauti batais; užsimauti pirštines ir užsimauti pirštinėmis. Galininką čia yra linkę vartoti žemaičiai ir vakarų aukštaičiai, o įnagininką — rytų aukštaičiai.

Su skaudėjimo veiksmažodžiais vartojamas ir galininkas, ir vardininkas, pvz.: skauda galvą ir skauda galva; diegia šoną ir diegia šonas; gelia rankas ir gelia rankos. Bendrinei kalbai su skaudėjimo veiksmažodžiais teiktinesnis galininkas.

Skaityti daugiau:

Įvairybės

ESPERANTO KALBA

Programuotojai mano, kad mašininiam vertimui yra tinkamiausia esperanto kalba. Mašininio vertimo prototipe, sukurtame Olandijoje, ji naudojama tarpiniam tekstų vertimui iš anglų į prancūzų kalbą.

Esperanto kalba pagrįsta aštuoniais tūkstančiais žodžių, paimtų iš romaniškų ir germaniškų kalbų, leidžia suformuoti apie 80 tūkstančių sąvokų ir naudoti ją kaip tarpinę. Kompiuteris vers tekstus iš kelių kalbų į esperanto, o iš jos — į reikiamą kalbą.

KODĖL DELFINAI ŠOKINĖJA ?

Daugumas žmonių mano, kad delfinai jūroje šokinėja iš džiaugsmo, norėdami pažaisti, bet tai netiesa. Zoologai nustatė, jog šie gyvūnai šokinėja iš vandens tam, kad padidintų plaukimo greitį. Delfinas, plaukdamas 5m per sekundę ir iššokdamas iš vandens, per tą patį laiką nuplaukia 3m daugiau. Tai labai jiems svarbu vejantis žuvį.

PACIENTŲ PAGEIDAVIMAI

Dviejose Bostono ligoninėse buvo atlikti tyrimai. Norėta sužinoti pacientų nuomonę, kaip turėtų rengtis gydytojai. Pasirodo, kad nuo gydytojo išvaizdos daug priklauso ligonio nuotaika ir pasitikėjimas gydytoju. Gydytojas visuomet turi vilkėti baltu chalatu — medicinos autoriteto simboliu. Tokia psichologų nuomonė. 53% ligonių kategoriškai pasisakė prieš gydytoją, vilkintį džinsais; 23% — prieš gydytoją, avintį sportiniais batais — tai esanti nepagarba pacientui. Daugelis yra už tai, kad gydytojas nešiotų kaklaraištį, o moterys gydytojos — sukneles arba sijoną, bet ne kelnes.

Skaityti daugiau:

TRUMPAI IŠ VISUR

■    Nobelio premijos laureatas Andrei Sacharov, lankydamasis Italijoje ir kalbėdamas Sienos universitete, iškėlė reikalą legalizuoti katalikų Bažnyčią Ukrainoje. Jis pabrėžė, kad visiškai nenormali padėtis, kai visa Bažnyčia su daugeliu tikinčiųjų yra laikoma nelegalia ir gali tik slaptai veikti. Uždarytoji ukrainiečių katalikų Bažnyčia turi 5 milijonus tikinčiųjų. Oficialiai ji uždaryta 1946 m., verčiant jungtis su stačiatikių Bažnyčia. Būdamas Italijoje, Sacharovas aplankė ir popiežių.

■    Belgijoje, sostinės Briuselio parlamento rūmuose, šių metų pradžioje buvo krikščionių demokratų tarptautiniai posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir Europos lietuvių krikščionių demokratų tarybos pirmininkas inž. A. Venskus, kuris plačiai painformavo apie padėtį Lietuvoje. Pranešimas susilaukė gyvo susidomėjimo. Posėdžiuose dalyvavo ir buvęs Europos parlamento pirmininkas P. Pfimlin, Europos parlamento krikščionių demokratų grupės pirmininko pareigas einantis dr. E. Klepsch, Prancūzijos parlamento narys M. Daillet ir daug kitų žymių Europos politikos veikėjų.

■    Neturtingiems mokiniams šelpti Coleman — Fannie May Candies bendrovės fondas įteikė Čikagos arkivyskupijai 200.000 dolerių.

■    Nedarbingoms seselėms išlaikyti sudarytam fondui Čikagos arkivyskupijos parapijos per bažnytines rinkliavas praėjusių metų gruodžio mėnesį suaukojo 1.145.260 dol.

■    Japonijoje mirė 50 metų darbavęsis misionierius salezietis kun. Albinas Margevičius.

■    Lietuvoje dabar yra 670 kunigų ir 142 klierikai.

Skaityti daugiau:

“LAIŠKŲ LIETUVIAMS” METINĖ ŠVENTĖ

Metinės šventės ir konkursai buvo pradėti ruošti 1960 m., švenčiant “Laiškų lietuviams” dešimtmetį. Šių metų šventė buvo balandžio 9 d. Ją pradėjome mišiomis, kurias laikė ir pamokslą pasakė kun. Leonas Zaremba, S.J. Per mišias grojo ir gražiai giedojo Saulė Jautakaitė (iš Lietuvos), Rima Polikaitytė, Darius Polikaitis ir Audrius Polikaitis. Po mišių per 300 žmonių susirinko į Jaunimo centro didžiąją salę, kur buvo premijų įteikimas, meninė programa ir vakarienė.

Redacijos narė Nijolė Užubalienė pakvietė redaktorių įteikti konkurso laimėtojams premijas. Vertinimo komisijos sekretorei Ritai Likanderytei perskaičius protokolą, paaiškėjo, kas buvo tie laimingieji. Suaugusiųjų grupėje: I - Aldona Kamantienė, iš Lemonto; II - Nina Gailiūnienė, iš Floridos; III - Dalia Staniškienė, iš Clevelando; IV - Dalia Nasvytienė ir Jūratė Buinevičienė, abidvi iš Vilniaus, Algirdas Nakas, iš Floridos; V- Ramūnė Jonaitienė, iš Toronto, ir Rasa Miliauskaitė, iš Čikagos. Jaunimo grupėje: I - Edvyna Valkiūnaitė, II -Vaiva Vygantaitė, III - Rima Polikaitytė, IV -Gytis Vygantas, V - Marius Polikaitis. Jie visi iš Čikagos arba priemiesčių. Speciali premija suteikta Vidai Brazaitytei. Nepremijuoti jaunimo grupės dalyviai gavo po 25 dol. už dalyvavimą konkurse.

Įteikus premijas, laureatų vardu kalbėjo Vaiva Vygantaitė, o mecenatų — Ona Siliūnienė. Trumpai savo įspūdžiais iš Lietuvos pasidalino dr. Valdas Adamkus.

Skaityti daugiau:

Paskutinis lapas

Nuoširdi padėka “Laiškų lietuviams” rėmėjams

50 dol. aukojoBrighton Parko Lietuvių namų savininkų draugija.

40 dol. aukojo: O. Jankevičiūtė.

30 dol. aukojo: kun. P. Gulbinas.

25 dol. aukojo: G. Jonaitis.

22 dol. aukojo:A. Ivanauskas.

Po 20 dol. aukojo:N. Draugelis, A. Žemaitaitis, J. Anglinskas, J. Stepanas.

Po 15 dol. aukojo :S. Lubartas, prel. J. Kučingis, M. Mackienė, S. Rudys, V. Grybauskas, R. Boris.

13 dol. aukojo:J. Sungaila.

Po 12 dol. aukojo: V. Bildašius, M. Strungys, E. Josen.

Po 10 dol. aukojo: S. Jankauskas, A. Grigalauskas, V. Poderys, A. Lauraitis, D. Polikaitis, S. Leikus, O. Martišauskas, D. Denys, A. Pretkelis, I. Alantienė, A. Josiukas, A. Varkalienė, M. Jonelis, F. Čemiuvienė, D. Žuraities, P. Simanauskas, Gr. Gražienė, V. Sinkus, A. Sutkuvienė, Ed. Meilus, V. Rapšys, Z. Pajaujis, L. Milukienė, A. Stonkus, J. Stankus, kun. V. Grabys, O. Jagėla, J. Telson, S. Karvelis, J. Galtrušaitis, L. Bajprūnas, O. Dovydaitienė, S. Kikilas, R. Čemarka, S. Dargis, O. Rugelis, J. Daukaitė, D. Šatas, L. Oksas, N. Gabienė, L. Laukienė, J. Širka, O. Jusys, G. Milas, H. Bagdonienė, Ottienė.

Skaityti daugiau: